Svarbus gydytojų perspėjimas: ši klaida pusryčiaujant kenkia sveikatai ir skatina spartų svorio augimą

Daugelis žmonių praleidžia pusryčius, pavėluoja ar valgo juos per anksti. Dabar vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad svarbiausias veiksnys – laikas. Organizmas veikia pagal natūralų paros ritmą, kuris reguliuoja virškinimo fermentų gamybą, hormonų lygį bei insulino jautrumą.

Kai šis ritmas pažeidžiamas, organizmas reaguoja chaotiškai – lėtinasi medžiagų apykaita, padidėja cukraus kiekio svyravimai kraujyje ir ilgainiui kyla įvairių sveikatos sutrikimų rizika.

Kodėl pusryčių laikas turi tokios reikšmės

Mokslininkai iš Europos beveik dvidešimt metų stebėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių sveikatą. Tyrimai parodė, kad pusryčių laikas tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių būklę, gliukozės reguliavimą bei riebalų kaupimąsi organizme. 

Buvo nustatyta, kad vėlyvi pusryčiai, ypač valgomi po 10 valandos ryto, žymiai padidina metabolinių sutrikimų tikimybę. Kai pirmasis dienos valgymas per daug atidėliojamas, organizmas lieka bado režime ir pradeda saugoti energiją. 

Tai sutrikdo kortizolio bei insulino balansą, lėtina medžiagų apykaitą ir sukelia gliukozės šuolius. Tuo tarpu vėliau suvalgytas maistas dažniausiai kaupiamas kaip riebalai, nes kūnas nebeturi pakankamai laiko juos tinkamai panaudoti.

Kita klaida – per ankstyvas valgymas iškart po pabudimo. Organizmas tuo metu dar nėra visiškai pabudęs, virškinimo sistema neveikia pilnu pajėgumu, todėl gali kilti gliukozės šuoliai, o maistas bus virškinamas neefektyviai. Dėl to gali pasireikšti alkio priepuoliai jau po kelių valandų.

Optimalus pusryčių laikas pagal paros ritmą

Remiantis naujausiais tyrimais, žmonės turėtų atsižvelgti į vadinamąsias metabolines zonas, kurios padeda nuspręsti, kada tikrai verta sėsti prie pusryčių stalo:

5:00–7:00 – per anksti

Šiuo metu organizmas dar tik bunda, virškinimo sistema dar nėra aktyvi. Pusryčiai šiuo laiku gali sukelti cukraus šuolius ir greitą alkį vėliau ryte.

7:00–9:00 – idealus laikas

Tai laikotarpis, kai medžiagų apykaita yra aktyviausia, o organizmas pasiruošęs virškinti. Gliukozės ir insulino lygiai šiuo metu yra stabiliausi, tad pusryčiai suteikia ilgalaikę energiją. Kraujotakos sistema taip pat veikia efektyviausiai.

9:00–10:00 – neutralus laikas

Tai tarpinė zona. Pusryčių poveikis sveikatai šiuo metu priklauso nuo jų sudėties bei žmogaus dienos aktyvumo. Lengvesni pusryčiai ir aktyvus rytas gali būti visiškai tinkami.

Po 10:00 – vėluojama

Organizmas tuo metu jau veikia iš „rezervų“. Prasideda riebalų kaupimas, kyla trigliceridų kiekis kraujyje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Kaip paskatinti apetitą ryte, jei pusryčių nesinori

Jeigu žmogus prabunda be apetito, bet nori įsisukti į sveikesnį pusryčių ritmą, galima pabandyti suaktyvinti virškinimo sistemą švelniai: išgerti stiklinę šilto vandens su citrina, atlikti lengvą fizinį aktyvumą – jogą, tempimo pratimus ar 5-10 minučių pasivaikščiojimą, pasiruošti švelnius, šiltus ir lengvai virškinamus pusryčius

Reguliarumas taip pat labai svarbus. Senyvo amžiaus žmonėms pusryčiai tuo pačiu metu kasdien padeda stabilizuoti kraujospūdį, širdies ritmą ir gerina bendrą savijautą.

Pusryčiai svarbūs, bet tik tinkamu metu

Pusryčių reikšmė organizmui yra neabejotina, tačiau jų laikas turi lemtingos įtakos sveikatai. Geriausia laikytis 7-9 valandos intervalo, kai virškinimo sistema veikia aktyviausiai. 

Per anksti ar per vėlai valgant rizikuojama išbalansuoti cukraus kiekį kraujyje, sulėtinti medžiagų apykaitą ir netgi skatinti nereikalingą svorio augimą.

Tad vietoj to, kad susitelktumėte tik į produktų pasirinkimą, verta atkreipti dėmesį į laiką, kada pusryčiaujate. Tai nedidelė korekcija, kuri gali padaryti didelį poveikį jūsų sveikatai.