Šį prieskonį į arbatą deda vos vienetai: gerina virškinimą, ramina nervus ir reguliuoja cukrų

Estragonas (lot. Artemisia dracunculus) kilęs iš Vidurinės Azijos ir Rytų Europos regionų. Nuo seno jis buvo vertinamas tradicinėje žolininkystėje. Senieji šaltiniai mini, kad estragonas galėjo padėti lengvinti gyvačių įkandimų padarinius, todėl liaudyje jis neretai vadintas „vėžlio“ ar „vėžiagyvių“ žole.

Šiandien daugiausia dėmesio skiriama estragono poveikiui virškinimo sistemai ir švelniam raminančiam jo poveikiui organizmui. Estragono lapuose yra eterinių aliejų, rauginių medžiagų (taninų), kumarinų, flavonoidų bei vitaminų A ir C. Būtent eteriniai aliejai suteikia augalui būdingą anyžinį aromatą ir skatina virškinimo sulčių bei tulžies išsiskyrimą, kas gali padėti lengviau suvirškinti riebesnius ar sunkesnius patiekalus.

Reguliarus žolelių įtraukimas į kasdienę mitybą, taip pat ir žolelių užpilų gėrimas, dažnai rekomenduojamas kaip dalis kasdienės rūpinimosi virškinimo sistema ir bendra organizmo būkle rutinos.

Liaudies medicinoje estragonas buvo vartojamas ir kaip priemonė lengvesniam užmigimui bei nervinei įtampai švelninti, taip pat esant kai kuriems tipiškai moteriškiems negalavimams, pavyzdžiui, skausmingoms mėnesinėms. Šiandien pabrėžiama, kad augalas tikrai negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tačiau švelnus estragono užpilas gali tapti malonia, raminančia dienos pabaigos dalimi.

Švieži estragono lapeliai tinka ir kaip lengvų daržovių salotų, žuvies, kiaušinių patiekalų, padažų ar marinatų pagarda, papildanti racioną ir skoniu, ir naudingomis medžiagomis.

Kodėl verta gerti estragono užpilą po valgio?

Šilti žolelių užpilai jau nuo seno gerinami kartu su maistu ar po jo, ypač po sotesnių valgių. Manoma, kad pakankamas skysčių kiekis, tarp jų ir žolelių arbatos, padeda palaikyti fiziologinius virškinimo procesus, palengvina maisto masės judėjimą žarnynu ir gali sumažinti nemalonų sunkumo jausmą skrandyje.

Estragonas ypač dažnai rekomenduojamas prie sunkesnių, riebesnių patiekalų, nes skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir dėl tulžį varančių savybių padeda kepenims efektyviau atlikti savo darbą. Dėl šios priežasties estragonas tradiciškai dedamas į mėsos ir žuvies patiekalus, marinatus, rauginius ir padažus – taip valgiai tampa ne tik skanesni, bet ir potencialiai lengviau virškinami.

Estragonas kaip užpilas suteikia kiek kitokią patirtį nei naudojamas vien kaip prieskonis. Jo skonis ryškus, lengvai kartus ir anyžinis, todėl daug kas mėgsta jį švelniai sušvelninti – įdėti šaukštelį medaus ar gabalėlį citrinos. Tokia žolelių arbata po pietų ar vakarienės gali padėti, kai jaučiamės „persivalgę“, o kartu tapti ramiu valgymo pabaigos akcentu vietoj saldaus, cukraus gausaus deserto.

Estragonui taip pat priskiriamas lengvas raminamasis poveikis. Tradiciškai jo užpilas naudotas nervų sistemai nuraminti, miego kokybei gerinti ir įtampai po įtemptos dienos sumažinti. Jį verta vertinti kaip malonų priedą prie kitų kasdienių įpročių, skatinančių atsipalaidavimą – ramios vakarinės mankštos, trumpo pasivaikščiojimo, sumažinto ekranų naudojimo ar lengvos vakarienės.

Estragono užpilo sudėtis:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovinto estragono vienai puodelio (apie 200 ml) vandens porcijai
• Vanduo, įkaitintas iki maždaug 90 °C (karštas, bet dar ne užvirus)
• Pagal poreikį: arbatinis šaukštelis medaus arba citrinos griežinėlis skoniui sušvelninti
•  

Paruošimas žingsnis po žingsnio:

1. Į puodelį ar nedidelį puoduką suberkite džiovintą estragoną.
2. Užpilkite žoleles karštu, bet dar ne užvirusiu vandeniu – per aukšta temperatūra gali ištraukti pernelyg daug kartumo.
3. Uždengkite ir palikite pritraukti maždaug 5–10 minučių, priklausomai nuo to, kokio stiprumo skonį mėgstate.
4. Nukoškite užpilą arba išimkite sietelį su žolelėmis. Jei norite, pagardinkite medumi ar citrina.
5. Gerkite lėtai, kol užpilas dar šiltas – geriausia po valgio arba vakare, kaip raminančio vakaro ritualo dalį.

Saugus estragono užpilo vartojimas kasdien

Nors estragonas yra gerai žinomas virtuvės prieskonis, jo užpilą reikėtų vartoti saikingai. Dažnai patariama neviršyti 1–2 puodelių per dieną ir, jei planuojama ilgesnė žolinių arbatų „kursas“, daryti pertraukas, kad neapsunkintume organizmo.

Mokslinėje literatūroje galima rasti užuominų apie senesnę estragono vartojimo praktiką sergant cukriniu diabetu, tačiau šiandien pabrėžiama, kad trūksta patikimų klinikinių tyrimų, kurie pagrįstų jo naudojimą kaip gydymo priemonę. Todėl tai neturėtų būti laikoma alternatyva medikų paskirtai terapijai.

Kaip ir kitus vaistinius augalus, estragono užpilą reikėtų vertinti kaip naudingą, tačiau tik papildomą, bendros sveikos gyvensenos ir subalansuotos mitybos dalį. Nėščiosioms, žindančioms, nuolat vartojantiems vaistus ar sergantiems lėtinėmis ligomis prieš reguliariai geriant žolines arbatas, taip pat ir estragono, verta pasitarti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Jei po estragono arbatos išgėrimo pastebite neįprastus ar nemalonius pojūčius, gėrimo reikėtų atsisakyti ir pasikonsultuoti dėl galimos priežasties. Tuo pat metu, saikingai vartojamas estragonas virtuvėje – padažuose, salotose, sriubose, kepiniuose ar rauginimui – ir retkarčiais ruošiamas kaip užpilas gali būti paprastas būdas praturtinti patiekalų skonį bei į racioną įtraukti dar vieną žolelę, padedančią virškinimui ir vakaro ramybei.