Valgai vaisius ir daržoves, o oda vis blogėja? Lemtinga klaida žiemą, kuri viską gadina

Dietologai pabrėžia, kad dienos pagrindą turėtų sudaryti gausus daržovių kiekis, o vaisius – dėl juose esančio cukraus – geriau laikyti priedu, o ne pagrindiniu „vitaminų šaltiniu lėkštėje“. Daržovės ir vaisiai aprūpina antioksidantais (vitaminais A, C, E, beta karotenu, polifenoliais), kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, ardančius kolageno ir elastino skaidulas. Taip jie lėtina odos senėjimą ir slopina mikrouždegimus, dėl kurių oda atrodo pilkšva, praranda skaistumą, ryškėja pavargusios veido linijos.

Odos būklę stipriai veikia ir žarnynas. Sutrikus žarnyno mikrobiotai dažniau pasireiškia aknė, paraudimai, sudirginimai. Žarnyno „nuraminimas“ – pavyzdžiui, įtraukiant į mitybą natūralų jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus ar agurkus – neretai nuramina ir odą. Ne veltui sakoma: „ramus pilvas – rami oda“.

Kitas svarbus veiksnys – cukrus. Vartojant jo per daug, oda tampa matinė, greičiau sensta, gilėja raukšlės, ryškėja aknės mazgeliai. Šiuos pokyčius galima pastebėti jau po kelių savaičių, kai mityboje vyrauja paprastieji angliavandeniai.

Žiemą situacija tampa sudėtingesnė: sumažėja saulės, maiste mažiau vitaminų, judame mažiau. Rezultatas – sausesnė, pilkesnė, mažiau elastinga oda. Būtent šiuo laikotarpiu ypač svarbu atidžiai pasižiūrėti, iš kokių daržovių ir vaisių formuojame savo kasdienį racioną.

Kodėl kai kurios daržovės ir vaisiai žiemą kenkia odai?

Daržoves ir vaisius esame įpratę laikyti sveikatos sinonimu, tačiau jų forma, kiekis ir auginimo būdas gali paversti juos tikra spąstais odai. Žiemą lengva persistengti su produktais, kurie suteikia daug cukraus ir mažai skaidulų.

Ryškus pavyzdys – saldūs kokteiliai ir vaisių sultys. Keletas bananų, apelsinų sultys, pasaldintas jogurtas ir sauja džiovintų vaisių viename plakiklyje sukuria gėrimą, kupiną lengvai pasisavinamų cukrų. Tokia forma jie labai greitai patenka į kraują, sukeldami staigius gliukozės ir insulino šuolius. Kaip ir kiti produktai, pasižymintys aukštu glikeminiu indeksu, jie gali skatinti uždegiminius procesus, didinti aknės riziką ir spartinti odos suglebimą.

Daug palankesnė strategija – vaisius valgyti nesmulkintus, derinant juos su baltymais (pvz., natūraliu jogurtu) ir augaliniais riebalais (riešutų saujele). Toks derinys sulėtina cukraus pasisavinimą ir padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį bei geresnę odos būklę.

Dėmesį verta atkreipti ir į džiovintus vaisius bei „vaisių traškučius“, kurie žiemą ypač populiarūs. Nors jie turi vitaminų ir skaidulų, tai – labai koncentruotas fruktozės ir kalorijų šaltinis, dažnai prilygstantis įprastiems saldumynams. Paruoštos mišiniai neretai papildomi cukrumi ir konservantais. Reguliariai užkandžiaujant tokiais produktais, dienos cukraus norma itin lengvai viršijama, o tai atsiliepia odai taip pat, kaip ir bet kokie saldumynai.

Kita spąstai – nuolat „švieži“ egzotiniai vaisiai. Sezono pradžioje jie gali puikiai papildyti racioną, tačiau atvežami iš tolimų šalių, skynžiami neprinokę, ilgai transportuojami, pakeliui dalį antioksidantų tiesiog praranda. Todėl jie ne visuomet yra tokia „vitaminų bomba“, kaip žadama, ypač lyginant su panašaus poveikio vietiniais produktais.

Tai nereiškia, kad būtina visiškai atsisakyti mėgstamų vaisių. Veikiau verta vadovautis paprasta taisykle: kuo vaisius saldesnis ir labiau perdirbtas, tuo mažesnė jo porcija bus naudinga odai. Ir atvirkščiai – kuo daugiau vietos žiemos racione užima daržovės (ypač šakninės, kopūstinės, ankštinės), tuo ramesnė ir lygesnė lieka oda.

Kurių produktų žiemą geriau vengti? Oda jums padėkos

Žiemą parduotuvių lentynos lūžta nuo ryškių daržovių ir vaisių iš viso pasaulio. Jie vilioja išvaizda, tačiau ne visuomet yra geriausias pasirinkimas odos sveikatai.

Kiekvienais metais skelbiami vadinamosios „Purvinosios dvyliktuko“ (angl. Dirty Dozen) sąrašai rodo, kad kai kurie populiarūs vaisiai ir daržovės (tarp jų – braškės, vynuogės, obuoliai, paprika, įvairios lapinės salotos) yra labiausiai užteršti pesticidais, net ir po plovimo ar lupimo. Dalis šių produktų į mūsų parduotuves atkeliauja iš skirtingų šalių, o ten naudojamų augalų apsaugos priemonių kontrolė ne visada vienoda.

Specialistai pabrėžia, kad esmė nėra atsisakyti daržovių ir vaisių, o rinktis juos protingiau: dažniau pirkti vietinius, sezoninius, o sąrašuose dažnai atsiduriančius „chemiškiausius“ produktus – kai įmanoma – rinktis ekologiškus.

Ką tai reiškia praktiškai žiemą? Vietoje tolimų šalių braškių ar itin saldžių, iš toli atvežtų paprikų verta dažniau rinktis:

šaknines daržoves (morkas, petražoles, burokėlius, salierus, moliūgus), kopūstines ir svogūnines daržoves (kopūstus, briuselines kopūstus, svogūnus, česnakus), raugintus produktus (raugintus agurkus, kopūstus), vietinius vaisius (obuolius, kriaušes) ir šviežius citrusinius vaisius jų sezono metu.

Tokie produktai geriau atitinka organizmo poreikius šaltuoju metų laiku – suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir kartu neapkrauna odos pertekliniu cukrumi ar gausybe cheminių priedų. Vietiniai „supermaistai“, tokie kaip petražolių lapai, lapiniai kopūstai (jarmulai), rauginti kopūstai, linų sėmenys, antioksidantų kiekiu neretai prilygsta egzotiniams produktams, o kartais juos ir pranoksta.

Žiemą odai reikia ne tik subalansuotos mitybos, bet ir apgalvotos priežiūros: švelnaus valymo, gero drėkinimo ir odos apsauginio barjero stiprinimo. Tačiau be tvarkingos mitybos net ir brangiausias kremas veiks tik iš dalies. Jei, koregavus mitybą, oda vis tiek išlieka itin jautri, sausa ar linkusi bėrimams, verta pasikonsultuoti su dermatologu ar dietologu – jie padės sudaryti individualų veiksmų planą.