Prisijunkite
Paskelbė
Sandra Vilčiukaitė
Paskelbta
Kolumbijos universiteto mokslininko Kišalajaus Dė vadovaujama komanda, analizuodama NASA misijos NEOWISE archyvinius duomenis, nustatė, kad maždaug 2014 metais M31-2014-DS1 netikėtai smarkiai sužibo infraraudonųjų spindulių diapazone. 2016 metais jos šviesis staiga sumažėjo, o iki 2023 metų žvaigždė praktiškai visiškai dingo iš dangaus žemėlapių.
Ši žvaigždė buvo maždaug už 2,5 mln. šviesmečių nuo Žemės, jos masė siekė apie 13 Saulės masių – tai nėra daug, lyginant su tipinėmis masyviomis žvaigždėmis, kurios paprastai tampa juodųjų skylių pirmtakėmis.
Prieš pranykdama M31-2014-DS1 švietė maždaug 100 000 kartų ryškiau už Saulę ir dydžiu buvo panaši į gerai žinomą Betegeizę. Patikrinus naujausius duomenis Kecko observatorijoje paaiškėjo, kad objektas tiesiog dingo iš stebėjimo lauko. Vėlesni kosminio teleskopo „Hubble“ stebėjimai patvirtino – žvaigždė nebespinduliuoja.
Mokslininkų nuomone, M31-2014-DS1 branduolys per labai trumpą laiką subyrėjo į juodąją skylę, nesukeldamas matomo supernovos sprogimo. Kosmose liko tik silpnas infraraudonasis dulkių ir dujų šleifas – medžiaga, kuri dabar sudaro aplink juodąją skylę besisukantį diską ir pamažu nyksta jos viduje.
„James Webb“ kosminis teleskopas jau parodė, kad naujai susidariusi juodoji skylė vis dar yra panirusi į tankius žvaigždės likučius. Rentgeno spinduliuotė, kuri paprastai būdinga aktyvioms jurosioms skylėms, kol kas neužfiksuota – aplinkinė medžiaga dar pernelyg tanki. Manoma, kad artimiausiais dešimtmečiais, kai šis apvalkalas ims slūgti, juodoji skylė turėtų pradėti skleisti rentgeno spindulius.
Šis atvejis gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie juodųjų skylių formavimąsi. Jei žvaigždė, turinti vos 13 Saulės masių, gali taip tyliai baigti savo gyvenimą, neskleidžiant ryškaus supernovos sprogimo, tai gali reikšti, kad panašių „tylių kolapsų“ Visatoje yra gerokai daugiau, nei manyta anksčiau.
Mokslininkai siūlo naują būdą tokiems reiškiniams aptikti – stebėti trumpalaikius infraraudonuosius žybsnius, kurie, kaip rodo M31-2014-DS1 atvejis, gali būti paskutinis žvaigždės „atsidūsėjimas“ prieš jai subyrant į juodąją skylę.
Sandra Vilčiukaitė
Žurnalistė
Domiuosi technologijų raida, skaitmeninėmis tendencijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui, nes tikiu, kad supratimas apie šiandien kuriamas inovacijas padeda geriau numatyti rytojaus pokyčius. Savo tekstuose siekiu sujungti technologinius sprendimus su platesniu kontekstu – ekonomika, visuomene ir žmonių įpročiais.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.