Ar mūsų planeta pasmerkta išnykimui? Mokslininkai piešia tamsų milijardų metų ateities scenarijų

Visata prasidėjo maždaug prieš keturiolika milijardų metų, kai erdvė staiga ėmė plėstis ir vėsti. Pirmiausia joje buvo išsklaidytos dalelės, vėliau jos susitelkė į žvaigždes ir galaktikas, kurios iki šiol formuoja dangų. Stebėdami šiuos objektus galime suprasti, kaip keisis pati Visata.

Astrofizikai ateitį prognozuoja remdamiesi tuo, ką mato dabar, bet tai visada išlieka spėjimu. Galime gana saugiai sujungti artimus duomenų taškus ir atkurti praeities tarpsnius, tačiau tolima ateitis reikalauja drąsesnio pratęsimo. Netikėti įvykiai gali pakeisti visą istoriją, kaip ji jau keitėsi anksčiau.

Žvaigždžių likimas

Gera žinia ta, kad Saulė dar švies milijardus metų, nes ji yra tik per vidurį savo gyvenimo kelio. Kuo žvaigždė masyvesnė ir karštesnė, tuo greičiau ji sudega, o mažos raudonos žvaigždės gali gyventi labai ilgai. Todėl danguje dar ilgai bus šviesos ir šilumos šaltinių.

Tačiau kai galaktikos išeikvos dujas, naujos žvaigždės nebebus kuriamos, o ryškios mėlynos žvaigždės išnyks pirmos. Vėliau panašios į Saulę žvaigždės numes išorinius sluoksnius ir paliks blėstančius likučius, o raudonosios žvaigždės taps paskutiniais ilgai rusenančiais žiburiais. Po trilijonų metų net jos pamažu užges, ir kosmosas ims temti.

Galaktikų kaita

Galaktikos auga ryjamos mažesnes kaimynes, todėl susiliejimai ateityje tik dažnės. Kiekvienas toks susitikimas perbraižo struktūrą, tvarkingi spiralinių galaktikų diskai virsta didesniais, netaisyklingais žvaigždžių telkiniais. Laikui bėgant Visatoje liks mažiau spiralių ir daugiau elipsinių galaktikų.

Panašus likimas gali laukti ir Paukščių Tako bei Andromedos, kurios po kelių milijardų metų tikriausiai susijungs. Žvaigždės viena su kita beveik nesusidurs, todėl katastrofos nebus, tik pasikeis dangus ir jo vaizdai. Būsimi stebėtojai matytų įspūdingą dviejų galaktikų šokį.

Visatos plėtimasis

Didysis sprogimas užkūrė plėtimąsi, kurį gravitacija bando lėtinti traukdama medžiagą į vidų. Vis dėlto stebėjimai rodo ir priešingą tendenciją, tarsi veiktų paslaptinga stumianti jėga, kuri spartina plėtrą. Ji vadinama tamsiąja energija, bet jos prigimtis vis dar menkai suprantama.

Jei spartėjantis plėtimasis tęsis, tolimos galaktikos nuskries taip toli, kad jų nebegalėsime matyti. Galaktikų spiečiai susilies į pavienes milžiniškas elipsines sistemas, žvaigždžių gimimas nutrūks, o šviesa pamažu nusidažys raudonai ir užges. Galiausiai Visata gali įžengti į tamsią ramybę, trunkančią trilijonus metų, nors nauji duomenys dar gali šią viziją pakeisti.