Prisijunkite
Kai kalbame apie virusus, dauguma mūsų įsivaizduoja mikroskopines daleles, kurios patenka į organizmą ir tiesiogiai jį naikina. Tačiau tikroji virusų galia slypi ne jų dydyje, o efektyvume. Ypač tada, kai virusas – kaip pasiutligės – turi vos penkis baltymus, bet sugeba perimti milžinišką ląstelių funkcijų tinklą. Naujas Australijos mokslininkų atradimas atskleidė sunkiai suvokiamą mechanizmą, kuris ne tik perrašo virusologijos vadovėlius, bet ir atveria duris naujos kartos vakcinoms bei antivirusiniams vaistams.
Tyrimą atliko Monasho universiteto ir Melburno universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su kitomis didžiausiomis Australijos institucijomis, o rezultatai paskelbti Nature Communications. Mokslininkai nustatė, kad pasiutligės virusas geba valdyti platų žmogaus ląstelių procesų spektrą nepaisant to, kad jo genetinė medžiaga leidžia pagaminti vos saujelę baltymų. Tai kelia klausimą, kuris virusologams nedavė ramybės dešimtmečius: kaip toks paprastas virusas gali būti toks pavojingas?
Pasak tyrėjų, atsakymas slypi viename baltyme – vadinamajame P baltyme. Būtent jis yra pagrindinis šio viruso „ginklas“, suteikiantis jam neįtikėtiną lankstumą ir gebėjimą keisti ląstelės veiklą.
Tyrimo bendraautorius, virusų patogenezės laboratorijos vadovas dr. Gregas Moseley pabrėžia, kad virusai su minimaliu genetiniu turiniu yra stulbinamai efektyvūs. Pasiutligės virusas, turintis vos penkis baltymus, perima ląstelių baltymų gamybos sistemą, trikdo vidinę „pašto“ tarnybą – t. y. signalų perdavimą – ir imuninės sistemos gynybinius barjerus. Tai leidžia virusui paversti ląstelę „virusų fabriku“.
„Kaip tai įmanoma su tokia maža genetine įranga?“ – būtent šį klausimą tyrėjai siekė išspręsti, kol galiausiai rado mechanizmą, kuris paaiškina, kaip virusai, rodos, iš nieko sukuria tokį poveikį.
Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad P baltymas turi neįprastą savybę – jis gali keisti savo formą. Šis struktūrinis lankstumas jam leidžia prisitaikyti prie skirtingų ląstelės aplinkos sąlygų ir aktyvuoti naujas funkcijas.
Dar įspūdingiau tai, kad P baltymas gali jungtis prie RNR – molekulės, kuri ląstelėje atlieka esminius informacijos perdavimo, baltymų sintezės ir imuninės reakcijos koordinavimo vaidmenis. Kitaip tariant, viruso baltymas naudojasi tuo pačiu ląstelės informaciniu mechanizmu, kuriuo vadovaujasi ir mūsų imuninės sistemos veikla.
Tai paaiškina, kodėl pasiutligė yra tokia mirtina infekcija – virusas ne tik naikina ląstelę, bet ir valdo jos vidinę komunikaciją.
Melburno universiteto profesorius Paulas Gooley pabrėžė, kad P baltymas gali pereiti į skirtingas skystas fazes, kurios yra būdingos daugybei ląstelės komponentų. Tai leidžia jam „įsibrauti“ į ląstelės vidinius skyrius, valdyti gyvybiškai svarbius procesus ir nukreipti juos viruso dauginimuisi.
Tokie fazių pokyčiai yra palyginti naujas biologijos reiškinys, o dabar tampa aišku, kad jų išnaudojimas – tai vienas pagrindinių virusų sėkmės receptų.
Iki šiol virusų baltymai dažniausiai buvo suprantami kaip modulinės struktūros – tarsi traukiniai, sudaryti iš „vagonų“, kurių kiekvienas turi savo funkciją. Tačiau pasiutligės viruso P baltymas paneigia šią paradigmą. Mokslininkai nustatė, kad net sutrumpėjęs baltymas gali įgyti naujų funkcijų, nes jos atsiranda ne iš atskirų modulių, o iš jų tarpusavio sąveikos ir formos pokyčių.
Tai revoliucinis suvokimas, kuris gali pakeisti antivirusinių vaistų kūrimo strategijas.
Mokslininkai mano, kad panašų mechanizmą gali naudoti ir kiti itin pavojingi virusai – tokie kaip Nipah ar Ebola. Jei ši teorija pasitvirtins, pasiraisime bendrą „Achilo kulną“, kurį galima būtų panaudoti kurdami universalesnius antivirusinius gydymus. Tai ypač svarbu, nes šie virusai turi didelį pandeminį potencialą.
Naujos kartos vaistai galėtų būti sukurti taip, kad blokuotų virusinių baltymų gebėjimą keisti formas ir jungtis prie RNR. Tai reikštų, kad virusas netektų pagrindinio įrankio, leidžiančio kontroliuoti žmogaus ląsteles.
Tyrimą atliko įvairių Australijos mokslinių centrų ekspertai, įskaitant Monasho universitetą, Australijos sinchrotroną, Doherty infekcijų institutą, CSIRO ir kitus. Ši tarpdisciplininė komanda parodė, kad virusų biologija dar turi daug neatskleistų sluoksnių.
Tai ne tik svarbus proveržis kovojant su pasiutlige – šis atradimas gali tapti fundamentaliu posūkiu suprantant virusų dauginimosi logiką, jų agresyvumą ir gebėjimą išvengti imuninės sistemos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.