NASA teleskopas atrado tai, ko ilgai nebuvo: paslaptingas fosfinas gali pakeisti gyvybės paieškas Visatoje

Nauji „Jameso Webbo“ kosminio teleskopo duomenys pagaliau parodė fosfino pėdsakus būtent tokiais kiekiais, kokius numatė teorija. Tai pirmas kartas, kai modeliai ir stebėjimai visiškai sutapo. Tai leidžia iš naujo pažvelgti į fosforo cheminius procesus kosmose.

Rudasis nykštukas Wolf 1130C yra itin senas ir itin skurdus metalų, todėl laikomas puikiu objektu tikrinti atmosferos chemijos teorijas. Jo netikėta fosfino gausa sukelia klausimą, kodėl šių dujų nėra kituose panašiuose kūnuose? Kol kas atsakymas nėra aiškus.

Kodėl fosfinas toks svarbus?

Fosforas yra vienas iš elementų, reikalingų gyvybei Žemėje. Susijungęs su vandeniliu jis sudaro fosfiną, tai toksišką ir sprogų junginį, kuris mūsų planetoje atsiranda iš irimo procesų. Tai viena priežasčių, kodėl fosfinas laikomas galimu gyvybės žymeniu.

Milžinių planetų, tokių kaip Jupiteris ir Saturnas, atmosferose fosfinas formuojasi natūraliai. Todėl mokslininkai tikėjosi jį aptikti ir kituose dujiniuose pasauliuose bei rudųjų nykštukų atmosferose. Visgi ilgą laiką dujų nepavyko matyti net su pažangiausiais teleskopais.

Paslaptingas „dingusio fosfino“ reiškinys

Rudieji nykštukai turėtų turėti fosfino dėl gausaus vandenilio ir stiprių atmosferos srautų. Teorija aiškiai teigė, kad dujos turėtų būti matomos. Tačiau ankstesni JWST duomenys nuolat rodė priešingai ir vertė manyti, kad modeliai gali būti netikslūs.

Dėl to Wolf 1130C radinys yra toks reikšmingas. Čia fosfinas ne tik aptiktas, bet ir jo kiekis visiškai atitinka teorines prognozes. Tai rodo, kad pati teorija gali būti teisinga, tik kiti atmosferos veiksniai slopina fosfiną kitose sistemose.

Unikalus Wolf 1130ABC žvaigždžių trio

Wolf 1130C skrieja aplink dvigubą žvaigždę, sudarytą iš raudonosios nykštukės ir baltojo nykštuko. Ši sistema yra vos 54 šviesmečiai nuo Žemės ir dažnai tyrinėjama dėl neįprastai mažo metalų kiekio. Manoma, kad tai gali būti svarbus veiksnys, leidžiantis fosfinui susidaryti.

Mokslininkai mano, kad dėl mažo deguonies kiekio fosforas gali nesudaryti kitų junginių ir lengviau reaguoti su vandeniliu. Tai suteikia galimybę fosfinui „išgyventi“ atmosferoje. Tačiau ši hipotezė dar laukia papildomų tyrimų.

Galimas fosforo šaltinis yra baltoji nykštukė

Baltoji nykštukė sistemoje gali būti dar vienas įdomus paaiškinimas. Šie itin tankūs objektai kartais patiria branduolinius „sprogimus“, vadinamus nova, kurių metu išmetamos retos medžiagos. Tai teoriškai galėjo paskleisti fosforą visoje sistemoje.

Tokie įvykiai gali kartotis tik kas tūkstančius metų, todėl žmonija jų tiesiog nepastebėjo. Jei fosforas tikrai atkeliavo iš senos žvaigždės sprogimų, tai gali paaiškinti, kodėl Wolf 1130C turi tiek daug fosfino, o kiti rudi nykštukai neturi.

Nauja kryptis kosminės chemijos tyrimams

Šis atradimas suteikia galimybę geriau suprasti fosforo kilmę ir vaidmenį galaktikoje. Jei mokslininkai išsiaiškins, kodėl fosfinas pasirodo tik tam tikrose atmosferose, tai pagerins mūsų galimybes ieškoti gyvybės kituose pasauliuose.

Fosfinas gali būti svarbus gyvybės rodiklis, bet tik jei suprasime jo natūralius šaltinius. Wolf 1130C tampa puikia laboratorija tokiems tyrimams. Nauji JWST stebėjimai turėtų atskleisti, ar šis rudasis nykštukas yra išimtis, ar naujos taisyklės pradžia.