Atradimas gali pakeisti gyvybės kilmės istoriją: aptiktas milžiniškas povandeninis „Kunlun“ miestas

Šis kompleksas užima daugiau nei vienuolika kvadratinių kilometrų, o tai yra šimtą kartų daugiau nei garsusis Atlanto „Prarastasis miestas“, ilgą laiką laikytas didžiausia tokio tipo struktūra pasaulyje. „Kunlun“ radinys atvėrė langą į praeitį ir privertė naujai pažvelgti į gyvenimo kilmės klausimą. 

Vietovė primena svetimą pasaulį, tai karbonatų sienos, dolomitų atbrailos, iš kurių sunkiasi vandenilis, o visą šią sceną dengia vadinamasis „jūrinis sniegas“. Tai ne tik geologinis darinys, bet ir sudėtinga sistema, kurioje gyvybė sugebėjo įsitvirtinti nepaisant atšiaurių sąlygų.

Šis atradimas tapo lūžio tašku, nes atskleidė, jog panašūs dariniai gali būti daug didesni ir sudėtingesni, nei buvo manyta. Tai rodo, kad okeanų dugne dar slypi ne viena paslaptis, galinti pakeisti mūsų supratimą apie gyvybės pradžią Žemėje.

Atlanto atradimų palyginimai

Iki „Kunlun“ atradimo didžiausiu hidroterminiu kompleksu buvo laikomas Atlanto „Prarastasis miestas“, aptiktas 2000 metais. Jo dolomitų bokštai ir koridoriai buvo laikomi unikaliu mikroaplinkos pavyzdžiu. Tačiau naujasis atradimas Ramiajame vandenyne šį titulą perėmė be konkurencijos.

„Kunlun“ skiriasi ne tik dydžiu, bet ir struktūra. Čia vyrauja milžiniški krateriai, kurių plotis siekia šimtus metrų, o gylis daugiau nei šimtą metrų. Net mažesni dariniai yra gilesni nei įprastas miesto daugiabutis aukštas. Tai kur kas sudėtingesnė geologinė aplinka, atverianti naują evoliucinių procesų schemą, kurios nebuvo galima matyti Atlanto pavyzdyje.

Šaltieji gyvybės šaltiniai

Dauguma hidrotermalinių šaltinių išmeta įkaitintus, sieringus skysčius, tačiau „Kunlun“ yra kitoks. Čia veržiasi vandeniliu prisotinti, palyginti vėsūs tirpalai, kurių temperatūra neviršija keturiasdešimties laipsnių Celsijaus. Tai daug artimesnė sąlyga vadinamajai „pirminės sriubos“ hipotezei, pagal kurią prieš milijardus metų galėjo atsirasti pirmosios gyvybės užuomazgos.

Aplink šiuos šaltinius gausiai klesti gyvybė. Krewetės, homarai, jūriniai anemonai ir vamzdiniai kirminai išgyvena naudodamiesi chemosinteze,  tai jie energiją gauna ne iš saulės, o iš cheminių reakcijų su vandeniliu. Tai reiškia, kad šis ekosistema egzistuoja visiškai nepriklausomai nuo paviršinės Žemės energijos.

Geologinės priežastys

„Kunlun“ laukas atsirado dėl ilgalaikio sąveikos proceso tarp jūros vandens ir Žemės mantijos. Vandeniui prasiskverbiant į uolienas, vyksta reakcijos, kurių metu išsiskiria vandenilis ir šiluma. Pradinė fazė primena sprogimą, susidaro krateris, kurį vėliau užpildo karbonatinės nuosėdos. Susikaupus spaudimui, sistema vėl prasiveržia, sukurdama naujus kanalus. Šis ciklas paaiškina, kodėl „Kunlun“ turi tiek daug didžiulių kraterių.

Svarbi ir geografinė vieta. „Kunlun“ yra netoli Karolinos plokštės, maždaug už aštuoniasdešimties kilometrų nuo vandenyno griovio, toli nuo įprastų plokščių sklaidos zonų. Tai rodo, kad vandenilio generacija serpentinizacijos būdu gali vykti ir netipinėse vietose, o ne tik tradicinėse geologinėse aplinkose.

Energetinė perspektyva

Kinijos mokslų akademijos tyrėjai nustatė, kad „Kunlun“ gali generuoti iki aštuonių procentų viso pasaulio abiotinio vandenilio srautų vandenynuose. Tai įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į vienos vietovės mastą. Natūralu, kad kilo klausimas ar toks šaltinis galėtų tapti ateities kuro, vandenilio, tiekėju? Teoriškai tai skamba patraukliai, tačiau praktikoje rizika didžiulė, nes tokia ekosistema dar menkai pažįstama.

Atradimo reikšmė

„Kunlun“ atradimas pakeitė suvokimą apie tai, ką galime rasti vandenynų gelmėse. Šis hidroterminis kompleksas yra ne tik geologinis stebuklas, bet ir gyvybės lopšys, kuris gali suteikti užuominų apie pirmuosius organizmus Žemėje.

Be to, atradimas turi platesnę reikšmę, jis parodo, jog vandenynai dar slepia ne vieną panašią „metropoliją“. Ateityje šie tyrimai gali tapti pagrindu tiek naujoms energetinėms idėjoms, tiek gilesniam mūsų planetos ir gyvybės ištakų pažinimui. „Kunlun“ yra vienas ryškiausių priminimų, kad Žemė tebėra pilna paslapčių, laukiančių savo atradėjų.