Cunamis iš kosmoso: NASA palydovas užfiksavo cunamį ten, kur jo niekas nesitikėjo pamatyti

Netikėtas stebėjimas įvyko tada, kai įprastai vandens paviršiaus aukštį matuojantis palydovas pataikė į retą gamtos įvykį. Iki tol jis daugiausia fiksavo smulkesnes sroves ir bangavimą, todėl tokio masto signalas buvo staigmena tyrėjams. Būtent dėl šio sutapimo atsivėrė galimybė patikrinti senas prielaidas apie milžiniškų bangų elgesį atviroje jūroje.

Cunamiai paprastai tiriami plūdurais ir pakrančių stotimis, tačiau jų taškai vandenyne reti. Todėl ilgai trūko vientiso vaizdo, kaip banga sklinda ir kinta toli nuo kranto. Naujas stebėjimas užpildė šią spragą ir parodė daugiau, nei tikėtasi mokslinėse hipotezėse.

„SWOT“ palydovo misija

„SWOT“ palydovą 2022 metais paleido NASA kartu su Prancūzijos kosmoso agentūra. Jo tikslas yra matuoti upių, ežerų ir vandenynų paviršiaus aukščio skirtumus bei iš jų spręsti apie vandens judėjimą. Palydovas vienu praskridimu aprėpia plačią jūros juostą ir pateikia labai raiškius duomenis apie paviršiaus reljefą.

Iki didžiojo įvykio „SWOT“ jau buvo sukaupęs vertingos informacijos apie smulkias sroves ir vandenyno reljefą. Tačiau tokie matavimai dažniausiai rodo lėtus ir nedidelius pokyčius, todėl algoritmai tobulinti tam ritmui. Cunamio signalas tapo idealiu testu, ar prietaisai pajėgūs stebėti ir ekstremalias bangas įvairiose sąlygose.

Žemės drebėjimas ir bangos kelias

2025 metų liepos 29 dieną Kurilų ir Kamčiatkos subdukcijos zonoje įvyko 8,8 balo žemės drebėjimas. Jis sukėlė cunamį, kuris sparčiai pajudėjo per Ramųjį vandenyną tūkstančius kilometrų. Tą patį momentą palydovas skrido virš bangos kelio ir ją užfiksavo nuo pat pradinių etapų.

Tyrėjai palydovo duomenis sujungė su trimis „DART“ projekto plūdurais, plūduriavusiais regione. Plūdurai parodė bangą konkrečiuose taškuose, o palydovas suteikė platų vaizdą tarp jų. Taip atsiskleidė sudėtinga sklidimo ir sklaidos struktūra, kurios anksčiau modeliai nepramatydavo net teoriniuose skaičiavimuose.

Svarbi nauja įžvalga

Ilgą laiką buvo manoma, kad dideli cunamiai yra nedesperatiški ir keliauja kaip viena banga. „SWOT“ matavimai parodė kitokią dinamiką, nes banga iširo į ryškų priekinį keteros segmentą ir kelias mažesnes bangas už jo. Tai reiškia, kad energija gali pasiskirstyti netolygiai ir pakrantę pasiekti keliais impulsais skirtingu laiku.

Pirmasis tyrimo autorius Angel Ruiz Angulo teigė, kad šie duomenys prilygsta naujiems akiniams vandenyno stebėjimui. Dabar galima matyti ne tik siaurą liniją ar pavienius taškus, bet ir iki maždaug 120 kilometrų pločio jūros ruožą. Tokia raiška ateityje gali padėti realiu laiku sekti cunamius ir suteikti pakrantėms daugiau laiko pasiruošti pavojui.