Maži organizmai, didelė svajonė: atskleidžiamos stebinančios detalės, kaip mikrobai gali pastatyti gyvenvietę Marse

Marsas yra atšiauri vieta, su plona atmosfera ir pavojinga radiacija, slėgis ten sudaro tik mažą dalį žemiškojo, o temperatūra smarkiai svyruoja. Tai panašiau į milžinišką šaldiklį nei į planetą, kurioje norisi kurti miestą.

Todėl mokslininkai ieško sprendimų, kurie nereikalautų tonų metalo ar betono. Nauja kryptis siūlo stebėtinai paprastą idėją, naudoti vietinę dirvą ir mikrobus. Tyrimai, aprašyti žurnale „Frontiers in Microbiology“ ir ISRU ataskaitose, rodo potencialą.

Namai iš Marso grunto

Vežti statybines medžiagas į Marsą būtų milžiniškai brangu ir lėta, todėl logiškiausia naudoti tai, kas jau yra vietoje. Marso regolitą galima paversti tvirtu statybiniu bloku, jei procesą padeda natūralios būtybės.

Čia svarbiausia yra biomineralizacija, kai bakterijos ar dumbliai gamina mineralus. Žemėje tokie organizmai nuo seniausių laikų formavo uolas ir rifus, tad panašus principas gali veikti ir ten, kur žmogus be apsaugos neišgyventų.

Bakterijų biocementas

Tyrimuose išskiriami du mikroorganizmų herojai, „Sporosarcina pasteurii“ ir „Chroococcidiopsis“. Pirmoji puikiai kuria kalcio karbonatą, kuris veikia kaip natūralus cementas. Antroji yra itin atspari cianobakterija, galinti išgyventi sąlygomis, artimomis Marso realybei.

Šis duetas veikia sinergiškai, viena rūšis sutvirtina gruntą, o kita gamina deguonį. Taip regolitą galima paversti betono primenančia mase, kurią lengva formuoti. Įsivaizduojama, kad tokie blokai taptų pirmųjų buveinių sienomis ir skydais nuo dulkių.

Robotai ir ateities statybos

Marso grunto sudėtis nėra tokia egzotiška, joje daug silicio, geležies ir magnio junginių. Tai primena žaliavas, kurios Žemėje naudojamos cemento pramonėje, tik čia mažiau kalcio, todėl tradiciniai metodai neveiktų taip gerai.

Dėl to planuose atsiranda autonominiai robotai, labiau panašūs į 3D spausdintuvus nei į žmogų. Jie būtų nusiųsti dar prieš astronautus, ištirtų dirvą, patikrintų tvirtumą ir spausdintų struktūras. Tokiu būdu būtų formuojami pylimai, nusileidimo aikštelės ir pirmieji gyvenamieji moduliai.

Papildoma nauda kolonijai

Mikroorganizmai Marse galėtų atlikti daugiau nei statybinę funkciją. Cianobakterijos gamina deguonį, todėl prisidėtų prie gyvybės palaikymo sistemų. Tai ypač svarbu planetoje, kur natūralaus deguonies beveik nėra.

Be to, jų metabolizmo produktai, pavyzdžiui amoniakas, galėtų tapti trąšomis vietinėms šiltnamių kultūroms. Taigi statybinis procesas būtų susietas su maisto ir oro gamyba. Minimalūs pakeitimai technologijose gali virsti didžiuliu žingsniu realios Marso kolonijos link.