Gyvybės pėdsakai už 20 šviesmečių? Atrasta superžemė gali būti artimiausia mūsų planetos kopija

Patvirtinta „superžemė“ HD 20794 d skrieja aplink į Saulę panašią žvaigždę maždaug dvidešimties šviesmečių atstumu. Toks nuotolis visatoje prilygsta akies mirksniui. Būtent todėl atradimas laikomas itin svarbiu.

Mokslininkai viliasi, kad šis pasaulis gali pakeisti mūsų požiūrį į gyvybės paieškas. Artumas suteikia realią galimybę ateityje jį stebėti daug detaliau. O tai jau yra didelis žingsnis nuo teorijų link tikrų atsakymų.

Trijų planetų sistema

HD 20794 d yra didžiausia iš trijų „superžemių“ tame pačiame žvaigždės sistemos rinkinyje. Jos masė bent 5,82 karto viršija Žemės masę. Apskriejimo periodas trunka beveik 648 dienas.

Kitos dvi planetos mažesnės ir skrieja arčiau. HD 20794 b siekia apie 2,15 Žemės masės ir žvaigždę apsuka per 18,3 dienos. HD 20794 c masė yra 2,98 Žemės masės, o orbita trunka 89,7 dienos.

Didžiausią susidomėjimą kelia HD 20794 d orbitos forma. Ji gana elipsinė, ekscentriškumas apie 0,45. Dėl to maždaug 59 proc. metų planeta praleidžia optimistinėje gyvenamojoje zonoje. Dar 38 proc. ji būna konservatyvioje šios zonos dalyje.

Dvidešimt metų stebėjimų

Planetos egzistencijai patvirtinti prireikė daugiau nei dviejų dešimtmečių kruopštaus darbo. Tyrėjai naudojo spektrografų „HARPS“ ir „ESPRESSO“ duomenis. Jie sekė subtilius žvaigždės šviesos pokyčius, kuriuos sukelia planetų gravitacija.

Darbas buvo sudėtingas, nes reikėjo pašalinti daugybę trikdžių. Didžiausias iššūkis pasirodė pati žvaigždė ir jos aktyvumas. Astronomai nustatė apie 3 000 dienų magnetinį ciklą ir 39 iki 40 dienų sukimosi periodą. Iš pradžių šis signalas klaidingai atrodė kaip dar viena planeta.

Centrinė žvaigždė priklauso G6V tipui. Ji šiek tiek mažesnė ir vėsesnė už Saulę, bet labai panaši. Ryškumas apie 4,34 magnitudo leidžia ją stebėti net mažesniais teleskopais. Žemas aktyvumas padeda pasiekti ypač tikslius matavimus.

Ateities teleskopų taikinys

HD 20794 d jau dabar laikoma prioritetiniu tikslu naujos kartos instrumentams. Ypač svarbūs bus itin dideli antžeminiai teleskopai. Pavyzdžiui „ANDES“ įranga Europos itin didžiajame teleskope „ELT“ galės tiesiogiai tyrinėti planetos atmosferą.

Panašias perspektyvas žada kosminės misijos „LIFE“ ir „Habitability Worlds Observatory“. Ryški ir artima žvaigždė leidžia tikėtis, kad atmosferos sudėtį pavyks išmatuoti išskirtinai tiksliai. Tokia galimybė pasitaiko itin retai.

Jei atmosferoje bus aptikta vandens ar kitų gyvybei svarbių požymių, tai taps vienu reikšmingiausių atradimų per visą egzoplanetų tyrimų istoriją. Neįprasta orbita ir buvimas gyvenamojoje zonoje daro HD 20794 d vienu artimiausių Žemės analogų. Artimiausi metai gali atnešti atsakymą, ar ši superžemė iš tikrųjų turi sąlygas gyvybei.