NASA robotas praskėlė Marsą: marsaeigis atsitiktinai atskleidė nežinomą šios planetos veidą

Praėjusių metų gegužę marsaeigis važiuodamas per Gediz Vallis kanalą netyčia pervažiavo trapų mineralinį gumbą. Akmuo įskilo, o jo viduje atsivėrė ryškiai geltoni kristalai, kurie nustebino mokslininkus. Tai buvo gryna elementinė siera, dar vadinama brimstonu.

Marse sieros junginių aptinkama seniai, tačiau iki tol grynos sieros forma nebuvo rasta. Dar labiau stebina tai, kad toje vietovėje matyti daug panašių akmenų, tarsi rodančių, jog elementinė siera čia gali būti gana dažna. Todėl netyčinis įvykis tapo langeliu į naują Marso istorijos dalį.

Netikėtas radinys

NASA projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada pabrėžė, kad grynos sieros laukas Marse prilygsta oazei dykumoje. Tokia medžiaga neturėtų būti paprastai randama šio regiono paviršiuje, todėl atradimas verčia persvarstyti žinomus geologinius scenarijus. Kuo daugiau tokių akmenų bus patvirtinta, tuo rimtesnis bus klausimas, kaip jie susiformavo.

Sulfatai yra druskos, susidarančios, kai siera junginių pavidalu susimaišo su kitais mineralais vandenyje. Vandeniui išgaravus, mišinys išdžiūsta ir lieka sulfatiniai mineralai, kurie pasakoja apie senovinius vandens telkinius. Tokie radiniai padeda atkurti Marso drėgną praeitį.

Gryna siera susidaro tik labai siaurame sąlygų intervale. Iki šiol nebuvo aišku, kad Gediz Vallis kanale galėjo egzistuoti tokios sąlygos. Todėl didelis grynos sieros kiekis tiesiog ant paviršiaus rodo, kad Marso geologijoje yra dar neatpažintų procesų.

Siera yra būtinas elementas visai gyvybei, nes iš jos formuojamos svarbios aminorūgštys, reikalingos baltymams. Nors šis atradimas savaime nėra gyvybės įrodymas, jis įsilieja į platesnį vaizdą apie planetos tinkamumą gyventi praeityje. Marse jau rasta vandens pėdsakų, sudėtingos chemijos ir kitų gyvybei naudingų sąlygų likučių.

„Curiosity“ instrumentai galėjo nustatyti sieros sudėtį, tačiau be atsitiktinio akmens įskilimo toks radinys galėjo būti atidėtas nežinomam laikui. Dabar mokslininkų laukia užduotis paaiškinti, kokiu keliu ši siera atkeliavo į kanalą. Tam prireiks ir išsamesnių Marso raidos modelių.

Tęsiama kelionė

Gediz Vallis kanalas yra sena upės vaga, kurios uolienos saugo milijardų metų istoriją. „Curiosity“ toliau keliauja šiuo ruožu, ieškodamas naujų ženklų, kurie padėtų suprasti senovines aplinkas. Kiekvienas metras gali atnešti dar vieną staigmeną.

Tuo pat metu „Perseverance“ marsaeigis taip pat tęsia savo darbą, važiuodamas per Marso paviršių ir tyrinėdamas akmenis. Neseniai jis pasiekė ilgiausio vieno važiavimo rekordą, nuvažiavęs 411 metrų. Abu robotai primena, kad smalsumas kartais pažodžiui praskelia akmenį ir atidengia netikėtus planetos lobius.