Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Asteroido Bennu mėginiai, kuriuos į Žemę pargabeno NASA misija „OSIRIS REx“, atvėrė naują langą į gyvybės ištakas. Tyrėjai juose aptiko medžiagų rinkinį, kuris laikomas būtinu biologinei gyvybei atsirasti. Tai sustiprina idėją, kad panašūs kūnai galėjo atgabenti svarbiausias chemines medžiagas į jauną Žemę.
Kai 2023 metų rugsėjį kapsulė nusileido Jutos dykumoje ir buvo atidaryta, kosminėse dulkėse rasta daug anglies ir vandens, įkalinto molio mineraluose. Tačiau didžiausia staigmena buvo kitokia, labiau specifinė chemija, rodanti sudėtingesnius procesus. Šie radiniai prilygsta pirmam tokio masto įrodymui apie asteroidų kurjerių vaidmenį.
Mokslininkai mano, kad ankstyvojoje Saulės sistemoje anglies ir vandens turtingi kūnai bombardavo Žemę. Jei jie gabeno ir biologiškai prieinamus junginius, tai galėjo sukurti sąlygas vadinamajai pirmykštei cheminei sriubai. Bennu iš esmės tampa laiko kapsule iš prieš 4,5 mlrd. metų laikų.
Fosforo atradimas
Įspūdingiausias mėginių radinys yra magnio ir natrio fosfato junginys. Fosfatų anksčiau buvo aptikta meteorituose, bet tokios tirpios ir grynos formos asteroidų medžiagoje dar nebuvo. Fosforas yra kritiškai svarbus biochemijai, nes sudaro DNR ir RNR pagrindą, taip pat dalyvauja ATP energijos apykaitoje.
Professoriaus Yoshihiro Furukawos vadovaujama komanda Bennu mėginiuose nustatė platų cukrų spektrą. Rasta ribozės, liksozės, ksylozės, arabinozės, galaktozės ir, ypač reikšminga, gliukozės. Gliukozė yra metabolizmo pamatas beveik visoms gyvoms būtybėms, todėl jos buvimas kosminėje uolienoje ypač iškalbingas.
Kaip jie galėjo susidaryti?
Y. Furukawa aiškina, kad šie cukrūs greičiausiai susiformavo reakcijose sūriuose tirpaluose, kuriuose buvo formaldehido. Toks scenarijus dera su ankstesniais druskų pėdsakais, rodančiais, kad Bennu motininis kūnas kadaise turėjo sūraus vandens telkinių. Tokios mažos, laikinos balos būtų buvusios puiki terpė organinių junginių sintezei.
Radiniai palaiko hipotezę, kad Bennu kilęs iš senovinio vandeningo pasaulio. Milijardais metų atgal asteroidas, kupinas vandens, anglies ir fosfatų, galėjo pakartotinai smogti Žemei. Taip jos galėjo pristatyti reikalingas žaliavas, iš kurių vėliau išsirutuliojo pirmosios paprastos gyvybės formos.
Šie rezultatai svarbūs ne tik Žemės praeičiai, bet ir astrobiologijai apskritai. Jei gyvybei būtini ingredientai gali išlikti kosmose ir yra paplitę Saulės sistemoje, didėja tikimybė, kad gyvybė galėjo atsirasti ir kitur. Todėl tokie pasauliai kaip Europa ar Enceladas tampa dar patrauklesniais būsimų misijų tikslais.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.