Prisijunkite
Šiuolaikinė medicina mus jau retai kuo nustebina, tačiau kai gydytojai Šanchajuje aptiko parazitinę infekciją moters plaučiuose – infekciją, kuri paprastai „apsistoja“ visai kitose kūno vietose – net ir patyrusiems medikams teko kilstelėti antakius. Šis atvejis atskleidžia ne tik neįprastą ligos eigą, bet ir pavojus, slypinčius kai kuriuose tradiciniuose mitybos įpročiuose, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi.
Viskas prasidėjo nuo, rodos, paprastos problemos – užsitęsusio kosulio ir uždegimo plaučiuose. Moteris buvo gydoma steroidais, tikintis, kad tai sumažins uždegimines reakcijas ir leis jos organizmui atsistatyti. Tačiau po dviejų mėnesių situacija nesikeitė. Kosulys neišnyko, o plaučių kompiuterinė tomografija vis iš naujo atskleisdavo pasikartojančias pažeidimų židinių vietas.
Tai buvo pirmasis signalas, kad vyksta kažkas neįprasto. Medikams kilo įtarimas, jog problema slypi ne vien uždegime, todėl moteris buvo nukreipta į kitą ligoninę išsamesniam ištyrimui.
Antrajame medicinos centre gydytojai išsamiai peržiūrėjo pacientės gyvenimo ir mitybos istoriją. Būtent čia atsiskleidė netikėta detalė – moteris dažnai valgydavo ne tik žalią jūros gėrybių produkciją, bet ir žalias varles bei bulvarles (bullfrogs). Šis įprotis daugelio šiuolaikinių žmonių akimis atrodo ekstremalus, tačiau tam tikruose Azijos regionuose vis dar yra gyva tradicija vartoti žalią gyvūninę mėsą, kartais net gyvus mažus gyvūnus, tikint jų sveikatinančiomis savybėmis.
Būtent ši detalė padėjo gydytojams nukreipti tyrimus tinkama kryptimi. Atlikus kraujo testą buvo aptikti antikūnai prieš parazito Spirometra mansoni lervas – tai reiškė, kad organizme veikia sparganiozės infekcija. Ši infekcija dažniausiai aptinkama Rytų Azijoje, o žmonės ja užsikrečia suvalgydami žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų varlių ar gyvačių, kuriose slypi mikroskopinės lervos.
Kad įtarimai būtų patvirtinti, pacientė gydytojams pateikė varlę iš savo regiono. Ištyrus gyvūną, jame buvo aptiktos tos pačios rūšies parazito lervos. Taip neįprasta klinikinės mįslės dalis galutinai įsitvirtino savo vietoje.
Sparganiozė paprastai pasireiškia odos audiniuose – lervos įsitvirtina po oda, sukeldamos mazgelius, skausmą ar granuliomas. Tačiau į vidinius organus jos migruoja itin retai. Todėl faktas, kad parazitas nusprendė įsikurti būtent pacienės plaučiuose, tapo išskirtiniu medicininiu įvykiu. Tai – pirmas dokumentuotas tokio pobūdžio atvejis Šanchajuje.
Gydytojai pripažįsta, kad būtent dėl šio neįprasto „gyvenamojo adreso“ infekcija buvo lengvai supainiota su eozinofiline pneumonija – plaučių uždegimo tipu, kuriam būdingi panašūs simptomai ir radiologiniai požymiai. Klaidinga diagnozė pacientę nukreipė steroidų terapijos keliu, tačiau ši gydymo kryptis parazitui visiškai nepakenkė.
Diagnozei tapus aiškiai, moteris buvo gydoma vaistu prazikvanteliu – preparatu, veikiančiu daugelį parazitinių kirmėlių rūšių. Po penkių dienų pirmojo kurso jos kosulys pradėjo slopti, o pakartotinės plaučių nuotraukos parodė, kad tamsūs uždegimo židiniai nyksta. Tai buvo svarbus ženklas, jog gydymas veikia.
Tačiau kraujo tyrimai vis dar rodė antikūnų pėdsakus, kurie bylojo, kad organizme vis dar liko parazito likučių arba jo poveikio atspindžių. Todėl gydytojai skyrė dar vieną, tokio pat ilgio gydymo kursą.
Praėjus penkiems mėnesiams po antrojo gydymo, antikūnų kiekis sumažėjo iki minimaliai reikšmingų rodiklių, kraujo ląstelių skaičius normalizavosi, o gydytojai nusprendė, kad tolimesnė terapija nebūtina.
Šis atvejis išryškina vieną jautrią temą – kai kuriose Azijos vietovėse vis dar gajus paprotys valgyti gyvas arba žalias varles, tikint jų gydomuoju poveikiu. Viena 82 metų moteris Hangdžou mieste buvo hospitalizuota po to, kai suvalgė net aštuonias gyvas mažas varles bandydama sumažinti lėtinį nugaros skausmą. Tokie įsitikinimai gali atrodyti folkloriniai, tačiau medicinos prasme jie kelia realią grėsmę.
Šanchajaus moters istorija primena, kad parazitinės infekcijos nebėra tik egzotiškų šalių problema. Globali prekyba, kelionės ir mados keisti mitybos įpročiai gali atnešti rizikų bet kur – net ir didžiuosiuose miestuose, kuriuose medicina pažengusi toli.
Tai taip pat pamoka medikams: neįprasti simptomai reikalauja ne tik klinikinio mąstymo, bet ir kultūrinio konteksto supratimo. O visuomenei – priminimas, kad žalia mėsa, ypač laukinių gyvūnų, nėra „natūraliai sveika“ alternatyva, o kartais – tiesioginė grėsmė gyvybei.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.