Įspūdingas kosminis sprogimas: stipriausias mėnesio žybsnis trenkė į mūsų planetą

Šis žybsnis buvo toks intensyvus, kad Australijoje sukėlė radijo ryšio sutrikimus ir laikiną ryšio išsijungimą. Tuo metu apšviestoje Žemės pusėje radijo signalai trumpam susilpnėjo arba visai dingo. Tai parodė, kad net po aktyvumo piko Saulė vis dar gali staigiai „prabusti“.

Žybsnio šaltinis buvo Saulės dėmė, pažymėta „AR4299“. Iš jos išsiveržęs X1.9 klasės pliūpsnis sukėlė vadinamąjį radijo išsijungimą, kurio stiprumas įvertintas kaip R3. Didžiausias poveikis teko Australijai, o silpnesni trikdžiai pasiekė ir pietrytinę Aziją.

Kas yra X klasės žybsnis?

X klasės Saulės žybsniai yra stipriausi iš visų stebimų pliūpsnių. Jie išskiria milžinišką energijos kiekį ir gali paveikti Žemės jonosferą, kurioje sklinda radijo bangos. Dėl to komunikacija kai kuriais dažniais tampa nepatikima.

Šiuo atveju poveikis pasireiškė būtent ten, kur tuo metu buvo diena. Kai Žemės pusė atsukta į Saulę, žybsnio spinduliuotė greitai pasiekia atmosferą ir sukelia momentinius trikdžius. Todėl radijo išsijungimas atsiranda staiga ir gali trukti nuo kelių minučių iki valandų.

Koronalinis masės išmetimas

Kartu su žybsniu užfiksuotas ir koronalinis masės išmetimas. Tai reiškinys, kai iš Saulės vainiko į kosmosą išsviedžiama plazma ir magnetinio lauko dalys. Tokie debesys vėliau gali pasiekti Žemę ir sukelti magnetines audras.

Stebėjimai parodė, kad išmetimas kilo ties šiaurės rytine Saulės pakraščio dalimi. Dėl to dalis energijos nukreipta Žemės link ir sustiprino ryšio sutrikimus. Vis dėlto tikslus poveikis dažnai priklauso nuo to, kaip plazmos laukas susiderina su Žemės magnetosfera.

Pastarojo meto aktyvumas

Nors teigiama, kad Saulė jau yra peržengusi vienuolikos metų ciklo aktyvumo maksimumą, ji dar ne kartą iššovė X klasės pliūpsniais. Vien per lapkritį jų buvo keli, tad tokie įvykiai nėra visiškai reti. Tai rodo, kad pereinamuoju laikotarpiu žvaigždė gali elgtis nenuspėjamai.

Praėjusį mėnesį užfiksuotas dar stipresnis pliūpsnis, kuris radijo išsijungimą sukėlė Afrikoje ir Europoje. Tuomet Žemę pasiekusios magnetinės audros sustiprino pašvaistes, kurios buvo matomos net Lenkijoje. Tokie pavyzdžiai primena, kad Saulės veikla tiesiogiai siejasi su reiškiniais danguje ir technologijų veikimu.

Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

Prognozės rodo, kad iki gruodžio trečiosios dar galimi M klasės, o gal ir X klasės žybsniai. Šįkart aktyvumo šaltiniu laikoma kita dėmė AR4294. Taip pat numatomos silpnesnės magnetinės audros, galinčios sukelti nedidelius ryšio ar navigacijos sutrikimus.

Todėl artimiausiu metu verta stebėti pranešimus apie Saulės aktyvumą. Net ir ramesnėje ciklo fazėje stiprūs pliūpsniai gali pasitaikyti netikėtai. O kiekvienas toks įvykis primena, kokia dinamiška ir gyva yra mūsų žvaigždė.