Gyvybės forma, kurios neturėjo būti: mokslininkai pažadino „mirusią“ gyvybę, neįtikėtinas atradimas

Šis atradimas verčia iš naujo pažvelgti į gyvenimo ribas ir galimybes egzistuoti net atrodytų visiškai nepalankiose sąlygose. Seniausi pažadinti mikrobai buvo rasti nuosėdose, kurioms yra 101,5 milijono metų. 

Šios nuosėdos paimtos iš neįtikėtino gylio, net 75 metrų po jūros dugnu Pietų Ramiajame vandenyne, o tai reiškia, kad jie slėpėsi beveik 5,7 kilometro po vandens paviršiumi. Tokio masto reiškinys kelia pagarbą. Mikroorganizmai, gyvenantys jūrų nuosėdose, sudaro nuo 12 iki 45 procentų visos mikrobų biomasės, o tai reiškia nuo 0,6 iki 2 procentų visos Žemėje esančios gyvosios masės. 

Šios bendruomenės sugebėjo išgyventi su minimaliais maisto resursais neįsivaizduojamai ilgą laiką. Tyrėjai nustatė, kad mikrobų tankis šiose giliavandenėse nuosėdose svyravo nuo 220 iki 5,5 milijono ląstelių viename kubiniame centimetre, o tai gerokai mažiau nei pakrantėse, kur sąlygos žymiai palankesnės.

Eksperimentas buvo atliktas labai preciziškai. Mokslininkai inkubavo mėginius su izotopais pažymėtu anglimi ir azotu, kad nustatytų, ar senoviniai mikrobai geba atnaujinti metabolinę veiklą. Rezultatai pranoko lūkesčius. 

Vos per dešimt savaičių izotopai pasirodė mikrobų ląstelėse, įrodydami, kad šie organizmai gali maitintis, daugintis ir vykdyti kitą metabolinę veiklą. Kai kurios rūšys reagavo itin stipriai, tai per 68 dienas jų populiacija padidėjo daugiau nei dešimt tūkstančių kartų.

Net po šimto milijonų metų išsekimo šie organizmai gebėjo grįžti į aktyvų gyvenimą, pradėti daugintis ir vėl tapti funkcionuojančia gyvybės forma.

Netikėti atradimai apie jų prigimtį

Ypač nustebino faktas, kad dauguma šių mikrobų buvo aerobinės bakterijos, kurioms būtinas deguonis. Tyrėjai tikėjosi aptikti anaerobinius organizmus, nes tokiose ekstremaliose sąlygose, be pakankamo deguonies kiekio, būtų logiška jų gausa. 

Naudodami pažangias technologijas, tokias kaip nanometrinė antrinių jonų masių spektrometrija, mokslininkai galėjo tirti atskirų ląstelių aktyvumą. Išanalizavus beveik septynis tūkstančius ląstelių, paaiškėjo, kad nuo 18 iki 100 procentų jų rodė aktyvumą, o vidurkis siekė net 92 procentus.

Šis atradimas iš esmės keičia supratimą apie gyvenimo galimybes. Tikėtina, kad šie mikroorganizmai buvo sulėtinę savo biologinius procesus iki pat minimalaus lygio ir išgyveno neįtikėtinai ilgą laiką. 

Tai turi didelę reikšmę astrobiologijai, nes jei gyvybė gali išsilaikyti šimtą milijonų metų itin atšiauriomis sąlygomis Žemėje, tai leidžia manyti, kad gyvybė gali egzistuoti ir kitose planetose, kur aplinkos sąlygos laikytos visiškai nepalankiomis.

Žvilgsnis į ateitį

Tyrimai taip pat parodė, kad mikroorganizmai greičiau reagavo į azoto papildymą nei į anglies. Tai gali reikšti, jog po tokio ilgo badavimo jiems labiausiai reikėjo azoto junginių. 

Vidutinis jų biomasės augimo tempas laboratorijoje buvo apie 4,9 dienos, su svyravimais nuo 1,4 iki 17,8 dienos. Tai įrodo, kaip sparčiai šie „mieguistieji“ organizmai gali vėl tapti aktyvūs, kai tik gauna palankias sąlygas.

Sėkmingas šių mikrobų atgaivinimas gali turėti reikšmingos įtakos būsimoms kosmoso misijoms. Jei Žemėje gyvenimas gali išsilaikyti tokiomis sąlygomis, yra tikimybė, kad kažkur kitur, net ir ekstremaliuose pasauliuose, taip pat gali egzistuoti primityvi gyvybės forma. 

Šis atradimas yra dar vienas žingsnis, priartinantis prie atsakymo į vieną iš didžiausių klausimų, ar esame vieninteliai Visatoje.