Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Saulė yra milžiniškas termobranduolinis rutulys, kurio karštis siekia milijonus laipsnių. Atrodo neįmanoma, kad tokioje aplinkoje galėtų „lyti“, tačiau mokslininkai įrodė, jog tai tikra. Šis lietus nėra vandens lašai, o įkaitusios plazmos srautai, krintantys iš Saulės išorinio sluoksnio žemyn.
Pastaraisiais metais tyrėjai iš Havajų universiteto išsiaiškino, kad šio neįprasto reiškinio priežastis yra greitai kintantys cheminių elementų srautai. Tokie elementai kaip geležis, silicis ir magnis nuolat juda Saulės koronoje, keisdami šilumos balansą. Šie atradimai atvėrė naujas galimybes suprasti mūsų žvaigždės elgesį.
Saulės lietus ne tik intriguoja savo grožiu, bet ir padeda pažinti Saulės magnetinius laukus. Kadangi plazma yra įelektrinta, ji seka magnetinių linijų trajektorijas ir formuoja įspūdingas švytinčias arkas. Tai suteikia mokslininkams galimybę stebėti nematomas Saulės struktūras.
Kas yra Saulės lietus?
Saulės lietus labai skiriasi nuo to, ką vadiname lietumi Žemėje. Jis susidaro iš plazmos, kuri yra įkaitusių dalelių mišinys, elektriškai įkrautas ir pavaldus magnetiniams laukams. Kai tokia plazma atvėsta ir tampa tankesnė, ji pradeda kristi atgal į paviršių, tarsi degantis lietus.
Šis reiškinys dažnai pastebimas po Saulės žybsnių, kai įkaitintos kilpos koronoje praranda energiją. Daug metų buvo neaišku, kodėl šios plazmos „lašai“ formuojasi tik tam tikromis sąlygomis. Dabar aiškėja, kad tai lemia nevienodas elementų pasiskirstymas Saulės atmosferoje.
Mokslininkų nauji atradimai
Anksčiau buvo manyta, kad elementų kiekiai Saulės koronoje nesikeičia. Tačiau naujuose kompiuteriniuose modeliuose mokslininkai leido šiems kiekiams kisti, ir rezultatai pasirodė stulbinantys. Per mažiau nei valandą Saulės lietus pradėjo formuotis be ilgo kaitinimo, kaip manyta anksčiau.
Kintantys elementai daro įtaką energijos spinduliavimui, dėl ko tam tikrose vietose temperatūra staiga krenta. Šis atvėsimas sukelia grandininę reakciją, tai į koronos kilpas pritraukiama daugiau medžiagos, ji kondensuojasi ir pradeda kristi atgal į paviršių. Taip gimsta Saulės lietus.
Kodėl šis atradimas svarbus?
Šis tyrimas padėjo geriau suprasti Saulės atmosferos elgseną ir jos kaitinimo mechanizmus. Jis parodė, kad iki šiol naudoti modeliai nebuvo tikslūs, nes ignoravo elementų pasiskirstymo pokyčius. Naujas požiūris atskleidžia, kad Saulės fizika yra daug sudėtingesnė, nei manyta.
Atradimas svarbus ne tik mokslui, bet ir mūsų kasdienybei. Saulės aktyvumas daro įtaką Žemės klimatui, palydovų veiklai ir net elektros tinklams. Kuo geriau suprasime šiuos procesus, tuo efektyviau galėsime numatyti jų poveikį mūsų planetai ir apsisaugoti nuo Saulės audrų.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.