Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Pilnatis visada buvo apgaubta paslapčių ir prietarų. Daug žmonių tiki, kad jos šviesa trikdo miegą, skatina keistą elgesį ar net beprotybę. Žodis beprotybė kilęs iš lotyniško žodžio „luna“, reiškiančio mėnulį. Policininkai ir medikai dažnai pastebi, kad per pilnatį naktiniai iškvietimai padažnėja, tačiau mokslas į šiuos teiginius žvelgia kiek atsargiau.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pilnatis gali šiek tiek paveikti mūsų miego kokybę, bet ne taip stipriai, kaip byloja legendos. Neurologai, tiriantys miegą ir jo ryšį su smegenų veikla, pastebi, jog senas pasakojimas apie mėnulio poveikį protui gali būti kilęs iš daug paprastesnio reiškinio, tai šviesos poveikio mūsų vidiniam laikrodžiui.
Kai pilnatis šviečia ryškiausiai, žmonės iš tiesų miega kitaip. Jie užmiega vėliau, miega trumpiau ir patiria mažiau gilaus miego fazių. Tai vyksta todėl, kad ryškesnė šviesa slopina melatoniną, tai hormoną, kuris siunčia signalą, jog metas ilsėtis.
Miegas ir psichinė sveikata
Per amžius žmonės tikėjo, kad pilnatis sukelia beprotybę ar stipresnes emocijas. Seniau manyta, kad šviesus mėnulio spindesys gali išprovokuoti manijos epizodus, traukulius ar net psichozes. Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad miego trūkumas iš tiesų gali pabloginti psichinę sveikatą, tačiau ryšys su mėnuliu čia netiesioginis.
Net viena bemiegė naktis gali padidinti nerimą ir pabloginti nuotaiką. Ilgalaikiai miego sutrikimai didina depresijos, savižudybės minčių ir kitų psichikos ligų riziką. Todėl jautresni žmonės, ypač turintys bipolinį sutrikimą ar depresiją, gali stipriau reaguoti į šviesesnes naktis.
Vis dėlto, kai tyrėjai nagrinėja didelius duomenų kiekius, jie nepastebi aiškių ryšių tarp mėnulio fazių ir psichiatrijos ligoninių įrašų. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Indija ar Kinija, fiksavo nedidelius svyravimus, šie rezultatai nėra vienodi visame pasaulyje ir gali priklausyti nuo kultūros ar vietinių įpročių.
Kodėl tikime pilnaties poveikiu?
Mokslininkai ne kartą bandė paaiškinti tariamą mėnulio įtaką žmogui. Buvo svarstoma apie gravitaciją, magnetinius laukus ar oro slėgio pokyčius, tačiau nei viena iš šių teorijų nepasitvirtino. Vienintelis logiškas paaiškinimas yra šviesos poveikis mūsų miegui.
Psichologai teigia, kad žmonės dažniau įsimena neįprastus įvykius, todėl jei blogai miegojome per pilnatį, linkę kaltinti būtent ją. Mėnulis matomas plika akimi, tad jį lengva laikyti kaltininku, nors dažniausiai mūsų miegą labiau trikdo telefonų ekranai ar stresas.
Ką galime pasimokyti iš mėnulio?
Net jei pilnatis mus truputį budina, svarbiausia išvada paprasta, tai šviesa naktį veikia mūsų biologinį ritmą. Dirbtinė šviesa iš ekranų ar gatvių žibintų turi daug didesnį poveikį nei mėnulio spindesys.
Todėl miego specialistai pabrėžia, kad reikėtų vengti ryškios šviesos vakare ir laikytis pastovaus ritmo. Jei nemiga kartojasi, priežasties greičiausiai reikėtų ieškoti ne danguje, o savo įpročiuose. Kartais mūsų miegą trikdo ne šviesa iš dangaus, o šviesa iš telefono rankoje.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.