Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Pastaraisiais metais pasaulį vis dažniau pasiekia pažadai apie senėjimo sustabdymą. Kai kurie juos sieja su dirbtiniu intelektu (DI), kiti su genų terapija ar organų transplantais. Mintis, kad žmogus galėtų atjaunėti pakeisdamas savo kūno dalis, skamba intriguojančiai, tačiau mokslas vertina ją atsargiai.
Ši tema išpopuliarėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog kartotiniai organų persodinimai galėtų prailginti gyvenimą iki 150 metų. Mokslininkai šį teiginį atmetė kaip perdėtą, tačiau pripažįsta, kad transplantų srityje daromi svarbūs atradimai. Vienas jų yra molekulinis jungiklis, galintis pailginti kepenų transplantų veikimą.
Vis dėlto tarp ilgaamžiškumo pažadų ir realaus mokslo egzistuoja didelis atotrūkis. Nors organų persodinimas išgelbsti tūkstančius gyvybių, nėra jokių įrodymų, kad tai galėtų sustabdyti senėjimo procesą. Žmogaus kūnas nėra mechanizmas, kurį galima atnaujinti keičiant dalis.
Amžinos jaunystės eksperimentai
Mintis, kad jaunystę galima sugrąžinti, viliojo žmones nuo seno. Praėjusio amžiaus pradžioje buvo populiarūs net „beždžionių liaukų“ persodinimai, žadėję atkurti gyvybingumą. Šiandien technologijų verslininkai tęsia panašias idėjas naudodami kraujo plazmos terapijas.
Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad „jauno kraujo“ perpylimas trumpam pagerina senų pelių sveikatą. Tačiau žmonėms šie bandymai rezultatų nedavė. JAV Maisto ir vaistų administracija dar 2019 metais perspėjo, kad tokios procedūros yra „neįrodytos ir galinčios pakenkti“.
Transplantai pratęsia gyvenimą, bet jo neatnaujina
Organų persodinimas išlieka viena svarbiausių medicinos laimėjimų, leidžiančių išgelbėti gyvybes. Donorų organai kruopščiai tikrinami, o pacientai visą gyvenimą turi vartoti vaistus, slopinančius imuninį atmetimą. Tai sudėtingas ir rizikingas procesas.
Imuniteto slopinimas padeda išsaugoti transplantą, bet silpnina viso organizmo apsaugą. Bėgant metams pacientai tampa labiau pažeidžiami infekcijoms ir vėžiui. Vyresnio amžiaus žmonėms šios komplikacijos dažnesnės, todėl kalbos apie jaunystės sugrąžinimą per transplantus neturi pagrindo.
Organų trūkumo ir etikos iššūkiai
Pasaulyje vis dar trūksta donorų organų, o laukiančiųjų sąrašai ilgi. Ši situacija skatina nelegalią prekybą ir kelia rimtų moralinių klausimų. Kam turėtų būti skiriamas ribotas organas, tai jaunam žmogui ar vyresniam pacientui?
Mokslininkai tiria alternatyvas, pavyzdžiui, gyvūnų organų persodinimą ar laboratorijoje išaugintus audinius. Tačiau tokios technologijos dar toli nuo realaus pritaikymo. Naudoti organus tik tam, kad žmogus atrodytų jaunesnis, būtų neetiška ir keltų grėsmę visuomenės pasitikėjimui medicina.
Nemirtingumo ribos
Net jei būtų įmanoma pakeisti kiekvieną kūno dalį, žmogaus smegenys liktų nepakeičiamos. Jose slypi atmintis, sąmonė ir tapatybė, tai dalykai, kurių transplantuoti neįmanoma. Be jų žmogus nebebūtų savimi.
Mokslas gali prailginti gyvenimą, bet ne sustabdyti laiką. Amžinos jaunystės siekis per organų transplantus labiau primena mitą nei realų medicinos tikslą. Senėjimas, tai ne klaida, o natūrali žmogaus gyvenimo dalis, kurią turime išmokti priimti.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.