Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Daug metų mūsų planeta stebino mokslininkus išlaikydama netikėtą pusiausvyrą. Nepaisant didelių skirtumų tarp pusrutulių, tai šiaurės, kurioje vyrauja žemynai ir miestai, bei pietų, kurią dengia vandenynai, abi atspindėdavo į kosmosą beveik tiek pat saulės šviesos. Šis trapus balansas ilgą laiką buvo viena didžiausių klimato paslapčių.
Tačiau nauji NASA duomenys rodo, kad ši simetrija baigiasi. Per 24 metų palydovinius stebėjimus nustatyta, jog šiaurinis pusrutulis ima sugerti vis daugiau Saulės energijos. Tai reiškia, kad Žemės energetinis balansas, tai mechanizmas, palaikantis klimato stabilumą ima krypti į vieną pusę.
Mokslininkai įspėja, jog šis procesas gali pakeisti globalius oro srautus, kritulių pasiskirstymą ir netgi sustiprinti audras. Energetinė pusiausvyra, kuri atrodė amžina, dabar byra, o pokyčių mastas gąsdina net patyrusius klimatologus.
NASA patvirtino pavojingą tendenciją
Tyrimą atlikęs Normano Loebo vadovaujamas NASA „Langley“ tyrimų centro klimato ekspertų kolektyvas analizavo duomenis iš misijos „CERES“, kauptus nuo 2001 iki 2024 metų. Rezultatai rodo, kad šiaurinis pusrutulis sugeria apie 0,34 vato daugiau saulės energijos į kvadratinį metrą kas dešimtmetį nei pietinis. Skaičius atrodo menkas, bet visos planetos mastu tai milžiniška energijos dozė.
Šis pokytis reiškia, kad Žemė dabar atspindi mažiau šviesos nei anksčiau. Mokslininkai nustatė tris priežastis: ledynų ir sniego tirpimą, kuris atidengia tamsesnius paviršius; oro kokybės gerėjimą, dėl kurio atmosferoje sumažėjo šviesą atspindinčių dalelių, tai ir didesnį vandens garų kiekį, kurie ne atspindi, o sugeria šilumą.
Tirpstantis ledas ir švaresnis oras yra paradoksalus poveikis
Pirmasis veiksnys yra ledynų tirpimas, tai turi tiesioginį poveikį šviesos atspindėjimui. Kadaise sniegas ir ledas veikė kaip natūralus skydas, atmušantis saulės spindulius. Dabar šis skydas nyksta, todėl Žemės paviršius sugeria vis daugiau šilumos.
Antrasis aspektas atrodo paradoksalus: švaresnis oras tapo problema. Aerozoliai, kurie anksčiau veikė kaip natūralus filtras, sumažėjo dėl mažesnės taršos, todėl Saulės energija lengviau pasiekia žemę. Trečiasis veiksnys yra drėgnesnė atmosfera, tai dar labiau stiprina šį efektą, nes vandens garai veikia kaip šilumos saugykla.
Paslaptingas debesų neveiklumas
Didžiausia mįslė, su kuria susidūrė mokslininkai yra debesų elgsena. Tikėtasi, kad jie kompensuos pokyčius atspindėdami daugiau šviesos, tačiau per du dešimtmečius debesuotumo lygis beveik nepakito. Tai rodo, jog klimato sistema praranda vieną iš natūralių apsaugos mechanizmų.
Debesys yra vienas pagrindinių klimato reguliatorių, todėl jų pasyvumas kelia nerimą. Jei šis procesas nesikeis, šiaurinis pusrutulis šils greičiau, o klimato pusiausvyra bus dar labiau pažeista. Tai gali pakeisti atmosferos cirkuliaciją ir padidinti ekstremalių reiškinių, tai nuo sausros iki liūčių dažnį.
Naujas klimato etapas
NASA tyrimas rodo, kad net ilgaamžiai planetos procesai gali pakisti vos per kelis dešimtmečius. Šiaurinio pusrutulio šiluminė „pertvara“ nyksta, o tai keičia Žemės šilumos balansą. Šis atradimas primena, kad klimato stabilumas nėra duotybė, jis trapus ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Mokslininkai kuria naujus klimato modelius, kurie padės tiksliau numatyti šių pokyčių pasekmes. Tačiau jau dabar aišku, kad Žemė įžengė į naują etapą, kuriame energetinė simetrija tampa istorija.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.