Japonijoje atidaryta revoliucinė elektrinė: elektrinė gamina energiją iš sūraus vandens atliekų

Oficialiai pradėjusi veikti rugpjūčio 5 dieną, ši elektrinė planuoja per metus pagaminti apie 880 tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos. Nors skaičius nėra įspūdingas lyginant su tradicinėmis elektrinėmis, jis turi ypatingą prasmę. Pagaminta energija bus naudojama šalia esančioje vandens gėlinimo įmonėje, taip sukuriant simbiotinį ciklą. 

Likusi po proceso sūrymo dalis panaudojama naujai energijos gamybai, todėl problema dėl šio šalutinio produkto šalinimo išsisprendžia savaime. Tokio dydžio gamyba teoriškai galėtų patenkinti apie 220 japoniškų namų ūkių poreikius. Tai tik pradžia, tačiau energetikos srityje net ir mažas žingsnis į priekį gali turėti didelę reikšmę. Pasaulyje ši elektrinė yra vos antroji tokio tipo, tai pirmoji pradėjo veikti Danijoje 2023 metais.

Kaip veikia osmosės energija

Osmosė, tai natūralus procesas, kai vanduo juda per pusiau pralaidžią membraną iš mažesnio druskų koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos. Elektros energijos gamyboje šis reiškinys pritaikomas sukuriant skirtumą tarp gėlo ir sūraus vandens. Vandeniui pereinant iš vienos pusės į kitą susidaro spaudimas, kuris varo turbinas ir gamina elektrą.

Fukuokos elektrinė turi papildomą pranašumą, vietoje paprasto jūros vandens naudojama itin koncentruota sūrymo dalis, likusi po gėlinimo proceso. Tai padidina druskų koncentracijos skirtumą ir suteikia galimybę išgauti daugiau energijos, taip padidinant viso proceso efektyvumą.

Privalumai lyginant su kitomis technologijomis

Didžiausias osmosės energijos pranašumas yra jos nepriklausomybė nuo oro sąlygų. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinės, ši technologija gali veikti nuolat, dvidešimt keturias valandas per parą, visus metus, neskleisdama anglies dioksido. Dėl to ji laikoma itin patrauklia alternatyva ilgalaikėje perspektyvoje.

Osmosės energijos koncepcija nėra nauja. Ji pirmą kartą buvo aprašyta dar praėjusio amžiaus viduryje, o vėlesni mokslininkų darbai suformavo teorinius pagrindus šiandien naudojamai technologijai. Pastaraisiais metais pasiekta proveržių kuriant naujos kartos membranas, kurios gali padidinti efektyvumą. Danijos ir Prancūzijos bendrovės jau kuria pažangius sprendimus, o japonų projektas parodė, kad technologija gali būti pritaikyta realiomis sąlygomis.

Iššūkiai ir kliūtys

Nepaisant pažangos, ši energijos rūšis vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Didelė dalis energijos prarandama pumpuojant vandenį į sistemas bei dėl trinties membranose. Taip pat membranų gamyba yra brangi, o jų tarnavimo laikas ribotas. Vis dėlto nuolat kuriami nauji sprendimai, leidžiantys tikėtis, kad ateityje technologija taps ekonomiškai konkurencinga.

Didžiausią potencialą osmosės energija turi regionuose, kur vyksta masinis vandens gėlinimas ir lieka dideli kiekiai sūrymo. Persijos įlankos šalys, Izraelis ar Australija galėtų pasinaudoti šia technologija ne tik energijos gamybai, bet ir atliekų mažinimui. Japonijos pavyzdys rodo, kad šis kelias yra realus ir praktiškai įgyvendinamas.

Perspektyvos ateičiai

Jeigu Fukuokos projektas pasiteisins, galime tikėtis, kad netrukus tokių elektrinių atsiras daugiau ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje. Derinant vandens gėlinimą ir energijos gamybą galima sukurti uždarą ciklą, kuris spręstų du iššūkius vienu metu, gėlo vandens trūkumą ir švarios energijos poreikį.

Naujoji Fukuokos elektrinė yra pirmas didelis žingsnis siekiant pritaikyti osmosės energiją praktikoje. Nors ši technologija dar jauna ir susiduria su kliūtimis, jos privalumai ir globalus potencialas yra akivaizdūs. Ateityje ji gali tapti svarbia grandimi pasaulio energetikos balanse, ypač klimato kaitos ir didėjančio vandens poreikio kontekste.