Kas išties slypi po anglimi? JAV rado įspūdingą lobį, kuris gali pakeisti jėgų balansą su Kinija

Anglies pelenų vertė netikėta, nes po elektrinių susikaupę kalnai slepia retųjų žemių metalus. Šių elementų poreikis auga kartu su baterijų, vėjo turbinų, elektronikos ir gynybos technologijų plėtra. Todėl galimybė turėti vidaus šaltinį gali pakeisti tiek ekonomiką, tiek geopolitines priklausomybes.

Mechanizmas gana paprastas, nes degant angliai jos degios dalys virsta dujomis, o mineralai lieka ir susikoncentruoja pelenuose. Dėl to retųjų žemių metalų koncentracija pelenų krūvose yra kelis kartus didesnė nei pačioje anglyje. Tyrėjai skaičiuoja, kad iš maždaug dviejų milijardų tonų pelenų, sukauptų per kelis dešimtmečius, apie 70 proc. teoriškai tiktų išgavimui.

Ekonominis potencialas stulbina, nors skaičiai vis dar vertinami kaip preliminarūs. Vien lantanidų (17 retųjų žemių elementų grupė, naudojama baterijoms ir elektronikai) vertė pelenų sankaupose teoriškai siektų apie 56 mlrd. eurų, tačiau realiai išgaunama dalis mažintų sumą iki 8,4 mlrd. Įtraukus itrio ir skandžio atsargas, bendras teorinis įvertis kyla iki 165 mlrd., o praktinis gali siekti apie 97 mlrd.

Strateginė reikšmė Jungtinėms Valstijoms

Retųjų žemių metalai yra 17 elementų grupė, kurią JAV oficialiai laiko kritiniais mineralais. Jie naudojami elektromobilių akumuliatoriuose, vėjo energetikoje, išmaniuosiuose įrenginiuose ir gynybos sistemose. Problema ta, kad Amerika didžiąją jų dalį importuoja, daugiausia iš Kinijos, o tai didina strateginę riziką pasaulyje, kuriame auga įtampa.

Galimybė išgauti šiuos metalus iš pelenų reikštų, kad šalis turėtų vidaus rezervą net tada, kai kalbama apie atliekas. Tai taip pat galėtų sumažinti senų pelenų sąvartynų valymo kainą, nes dalį išlaidų kompensuotų parduodami metalai. Vietoje nuostolio būtų kuriamas ekonominis ir aplinkosauginis laimėjimas vienu metu.

Regioniniai skirtumai ir technologijų raida

Ne visi anglies pelenai yra vienodai vertingi, nes elementų kiekis priklauso nuo anglies kilmės. Turtingiausi pelenai randami Apalačų baseine, kur vidutinė koncentracija siekia apie 431 miligramą kilogramui, bet realiai išgaunama tik apie 30 proc. Powder River baseine koncentracija mažesnė, apie 264 miligramus kilogramui, tačiau išgaunamumas siekia net 70 proc., todėl ekonomika čia gali būti palankesnė.

Ekstrakcijos technologijos dar vystomos, o pilotiniai projektai vyksta tokiose institucijose kaip „University of Wyoming“ ir „National Energy Technology Lab“. JAV Energetikos departamentas naudoja „University of Texas“ metodiką nacionaliniam resursų įvertinimui, kas rodo, kad projektas laikomas rimtu. Vis dėlto ateities sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks išgavimą padaryti pakankamai pigų ir masišką.

Kiti galimi šaltiniai ateičiai

Anglies pelenai nėra vienintelis netradicinis kelias, nes mokslininkai ieško alternatyvų ir kitur. Geležimi turtingi užgesę vulkanai gali tapti potencialiomis kasybos vietomis, o esamos geležies kasyklos teoriškai galėtų būti pritaikytos retosioms žemėms. Dar futuristiškiau skamba fitokasyba, kai metalus iš dirvožemio kaupia specialūs augalai, pavyzdžiui, tam tikros paparčių rūšys.

Visa ši kryptis rodo augantį akademijos, valstybės ir pramonės bendradarbiavimą. Pirmosios plačios apimties studijos, publikuotos „International Journal of Coal Science and Technology“, tik atvėrė duris detalesniems tyrimams. Jei technologijos atpigs, tai, kas kadaise buvo laikoma atliekomis, gali tapti vienu svarbiausių žaliavų ramsčių ateities ekonomikoje.