Prisijunkite
Kas nutiktų, jei gamta pati sugrąžintų mums žinutę iš praeities? Būtent tai atsitiko Švedijoje, kur kariuomenės archyvuose užsigulėję senoviniai oro mėginiai tapo netikėtu laiko kapsulės ir DNR bibliotekos deriniu. Juose slypėjusi informacija atvėrė langą į sparčiai kintantį sezonų ritmą, o naujas tyrimas parodė kažką, kas pribloškė net patyrusius botanikus: šiauriniai samanų rūšies augalai šiandien išbarsto savo sporas gerokai anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tai nėra simbolinis pokytis – tai savaičių mastu pasislinkęs gamtos kalendorius, parodantis, kaip staigiai klimato šilimas pertvarko pasaulį.
Švedijos kariuomenė dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje pradėjo rinkti oro mėginius, siekdama stebėti radioaktyvų užterštumą po branduolinių bandymų. Tačiau niekas neturėjo nė menkiausios nuojautos, kad stiklinių skaidulų filtrai, į kuriuos buvo fiksuojamos ore esančios dalelės, taps unikaliu DNR archyvu. Juose, kartu su radiacinėmis dulkėmis, patekdavo ir biologiniai likučiai – sporos, žiedadulkės, mikroskopinės augalų dalys, kurių reikšmė tuo metu niekam nerūpėjo.
Viskas pasikeitė, kai Umeå universiteto tyrėjas Peras Stenbergas pirmasis suprato, kad šie seni oro filtrai gali būti ne tik kariuomenės dokumentacija, bet ir unikalus gamtos istorijos šaltinis. Tai buvo ilgus metus nepastebėtas lobynas, atskleidžiantis ne tik kiekis, bet ir ritmą, kuriuo šiauriniai augalai plisdavo praeityje.
„Šie mėginiai pasirodė esantys netikėtai turtingas ir itin jaudinantis šaltinis, leidžiantis tirti vėjo pernešamų biologinių dalelių DNR“, – sako botanikos tyrėjas Nilsas Cronbergas iš Lundo universiteto. Jo žodžiai neperdėti – tai pirmas kartas, kai mokslas gavo galimybę analizuoti tokį ilgą ir nenutrūkstamą biologinių dalelių įrašą tiesiogiai iš atmosferos.
Analizę atlikusi tyrėjų komanda ištyrė net 16 samaninių augalų rūšių ir rūšių grupių. Surinkti duomenys apėmė įspūdingą 35 metų laikotarpį, kuris leido nustatyti ilgesnes tendencijas, o ne atsitiktinius pokyčius. Rezultatai kalbėjo patys už save.
Nuo 1990-ųjų metų samanų sporų išbarstymo pradžia paankstėjo maždaug keturiomis savaitėmis. Tačiau dar įspūdingesnis yra kitas rodiklis – piko metas dabar fiksuojamas net šešiomis savaitėmis anksčiau. Tai reiškia, kad šios lėtai augančios šiaurinės rūšys pavasarį „atsibunda“ gerokai anksčiau, nei buvo įprasta prieš tris dešimtmečius.
„Tai labai reikšmingas pokytis, ypač turint omenyje, kad šiaurėje vasaros sezonas yra itin trumpas“, – pabrėžia Cronbergas. Kai kiekviena šiltesnė diena yra svarbi išlikimui, kelių savaičių skirtumas tampa ne tik statistika – tai ženklas, kad ekosistema vykdo spartų prisitaikymo manevrą.
Vienas netikėčiausių atradimų – tai, kad samanų sporų išbarstymą lemia ne dabartinio pavasario sąlygos, kaip būtų logiška tikėtis. Tyrėjai nustatė, kad lemtingas yra klimatas praėjusiais metais. Šiltos rudeninės dienos suteikia sporų kapsulėms daugiau laiko subręsti dar iki žiemos pradžios. Dėl šios priežasties pavasarį jos pasiruošusios išsisklaidyti daug anksčiau.
„Tikėjomės, kad svarbiausias veiksnys bus sniego tirpsmas arba oro temperatūra tais metais, kai sporos išbarstomos, tačiau paaiškėjo priešingai – didžiausią įtaką daro praėjusių metų klimatinės sąlygos“, – sako mokslininkė Fia Bengtsson. Jos įžvalga dar labiau sutvirtina nuostatą, kad klimato kaita veikia ekosistemas ne momentiškai, o sukurdama ilgalaikius, kartais nematomus „užkulisių“ procesus.
Šis netikėtas atradimas parodo, kaip sudėtingai sąveikauja augalų vystymasis ir metų laikų kaita, ir kad pokyčiai, kuriuos matome šiandien, dažnai yra reakcija į klimatinę įtampą, pradėtą dar gerokai anksčiau.
Tyrimas ne tik parodė, kaip greitai šylančios sąlygos keičia šiaurės ekosistemas – jis atvėrė visiškai naują mokslinių tyrimų kryptį. Oro filtrų DNR analizė gali būti taikoma ir kitoms augalų bei gyvūnų grupėms. Kadangi mėginiai buvo renkamos visoje Švedijoje, mokslininkai gali sekti pokyčius nuo pietų iki šiaurės, taip rekonstruodami tikslų biologinių reakcijų į klimato kaitą žemėlapį.
Cronbergas neslepia, kad šie rezultatai bus reikšmingi ne tik Švedijai. Tikėtina, jog jie taps dalimi būsimos Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC) ataskaitos, kurioje dokumentuojami realūs jau vykstantys aplinkos pokyčiai. Būtent tokie duomenys padeda suprasti, kad klimato kaita – tai ne ateities scenarijus, o dabarties realybė, kurią galime matuoti savaičių tikslumu.
Ši istorija apie pamirštus karinius filtrus iš tiesų yra istorija apie laiką – apie tai, kaip jis gali būti užkonservuotas ir po dešimtmečių prabilti galingiau nei bet kuris įspėjimas. Ir ši žinutė aiški: gamta keičia savo ritmą greičiau nei mes įsivaizduojame.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.