Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Utrechto universiteto mokslininkai sukūrė fluorescencinį jutiklį, leidžiantį stebėti DNR taisymą gyvose ląstelėse. Iki šiol tokio proceso nebuvo įmanoma sekti tiesiogiai ir nenutraukiant eksperimento. Dabar šis langas į ląstelės vidų atsiveria realiu laiku.
Naujasis įrankis švyti ten, kur DNR patiria pažeidimą, ir užgesta, kai taisymas baigiasi. Tai daroma taip subtiliai, kad ląstelės natūralūs mechanizmai lieka nepakitę. Todėl tyrėjai gali matyti tikrą, o ne dirbtinai pakeistą vaizdą.
Technologija žada pagreitinti vėžio terapijų paiešką ir senėjimo tyrimus. Ji leidžia suprasti, kada ir kaip greitai atvyksta taisymo baltymai. Tai gali pakeisti, kaip vertiname ląstelės atsparumą stresui.
Fluorescencinis jutiklis gyvoje ląstelėje
Jutiklis buvo sukurtas iš natūralaus baltymo dalių, kurias ląstelė pati naudoja DNR priežiūrai. Dėl to jis pats randa pažeidimo vietą, trumpam prisijungia ir vėl pasišalina. Taip stebima reali dinamika, o ne sustabdytas momentas.
Ankstesni metodai, tokie kaip nanodalelės ar antikūnai, linkę per stipriai prisirišti prie DNR. Toks prisirišimas gali trukdyti taisymo eigai ir iškreipti rezultatą. Naujas jutiklis šios problemos neturi ir veikia tarsi tylus stebėtojas.
Kodėl DNR taisymas toks svarbus?
Mūsų DNR nuolat žalojama saulės šviesos, chemikalų, spinduliuotės ir kasdienių gyvybės procesų. Daugumą defektų ląstelė pataiso greitai ir tiksliai. Tačiau kai taisymas stringa, prasideda senėjimo ir ligų grandinė.
Pažeidimų kaupimasis gali lemti klaidas genetiniame kode ir skatinti navikų atsiradimą. Todėl suprasti taisymo greitį ir kokybę yra kritiška. Šis jutiklis leidžia matyti, kaip ląstelė kovoja už savo stabilumą.
Stebėjimas vienu nenutrūkstamu vaizdu
Kūrėjas biologas Richardas Cardoso da Silva nustebo, kai pamatė, kad jutiklis veikia taip aiškiai. Anksčiau norint gauti dešimt laiko taškų reikėdavo dešimties atskirų bandymų. Dabar visas procesas telpa į vieną nuoseklų filmą.
Tyrėjai mato, kada atsiranda pažeidimas ir kiek laiko užtrunka, kol atvyksta taisymo baltymai. Jie gali sekti, ar taisymas pavyksta iš pirmo karto, ar kartojasi. Tai suteikia kur kas turtingesnį vaizdą apie ląstelės strategijas.
Bandymas gyvame organizme
Komanda išbandė jutiklį „nematode C elegans“, kad patikrintų jo veikimą ne tik ląstelių kultūroje. Įrankis parodė DNR įtrūkimus, atsirandančius vystymosi metu. Tai patvirtino, kad jutiklis tinka ir gyviems organizmams.
Toks bandymas rodo platesnį pritaikymą biologijoje ir medicinoje. Jei signalas aiškus mažame organizme, jis gali būti pritaikytas ir sudėtingesnėms sistemoms. Mokslininkai pabrėžia, kad galimybes ribos tik tyrimo klausimas ir kūrybiškumas.
Galimos taikymo kryptys
Nors jutiklis nėra vaistas, jis gali stipriai pakeisti vėžio terapijų kūrimą. Daugelis gydymo metodų tyčia pažeidžia vėžinių ląstelių DNR, kad jos žūtų. Naujas įrankis leidžia tiksliau įvertinti, ar tokia strategija veikia.
Be to, jis gali padėti suprasti, kaip DNR taisymas silpnėja senstant. Stebint taisymo procesą realiu laiku, galima ieškoti momentų, kai sistema pradeda klysti. Galiausiai tai gali vesti prie geresnių prevencijos ir gydymo sprendimų.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.