Mokslininkai bando atskleisti ledynmečių paslaptį, tiriamas 1,5 mln. metų senumo Antarktidos ledas

Į Britų Antarktidos tyrimų instituto laboratoriją Kembridže atkeliavo cilindro formos ledo gręžiniai, kuriuose užkonservuota klimato istorija nuo labai senų laikų. Mokslininkai viliasi, kad šie radiniai leis atsakyti į vieną didžiausių paleoklimatologijos klausimų, tai kodėl maždaug prieš milijoną metų ledynmečių ciklai, kurie iki tol trukdavo apie keturiasdešimt vienus tūkstančius metų, pailgėjo iki šimto tūkstančių metų. Tai esminis pokytis, kurio priežastys iki šiol lieka neaiškios.

Gręžiniai paimti iš dviejų tūkstančių aštuonių šimtų metrų gylio vietovėje, vadinamoje Little Dome C, Rytų Antarktidos plokščiakalnyje. Juos iškelti pavyko vykdant ketvirtą tarptautinio projekto „Beyond EPICA - Oldest Ice“ gręžimo etapą. Projektą koordinuoja Italijos poliarinių mokslų institutas, o jame dalyvauja daugybės šalių mokslininkai. Šio projekto tikslas, atkurti Žemės klimato istoriją iki pusantro milijono metų atgal, beveik dvigubai daugiau nei leido ankstesni EPICA tyrimų rekordai.

Mokslininkų darbas ir tikslai

Pasak daktarės Liz Thomas, vadovaujančios ledo gręžinių tyrimams Kembridže, dalyvauti tokiame tarptautiniame projekte, tai ne tik didelė garbė, bet ir unikali galimybė prisidėti prie svarbiausių planetos klimato paslapčių atskleidimo. Į Kembridžą atgabenti vieno metro ilgio ledo fragmentai buvo kruopščiai supakuoti ir transportuojami ypatingomis sąlygomis, 

iš Antarktidos laivu, o vėliau specialiu šaldomu transportu, užtikrinant, kad jie neištirptų ir neprarastų savo struktūros. Dabar jie laikomi minus dvidešimt trijų laipsnių temperatūroje, o į šaldymo patalpas galima patekti tik su specialia apranga ir ribotam laikui.

Per septynias savaites ledas bus lėtai tirpinamas, kad iš jo būtų išlaisvintos senovinės dulkių, vulkaninių pelenų ir jūrinių dumblių dalelės. Susidariusi vandens srovė plonais vamzdeliais keliaus į gretimą laboratoriją, kur spektrometru bus matuojami daugiau nei dvidešimt skirtingų elementų ir mikroelementų. 

Tokia analizė leis pirmą kartą nuosekliai atkurti svarbiausius aplinkos rodiklius, tai oro temperatūrą, vėjo kryptis, jūrų ledo paplitimą bei vandenynų biologinį produktyvumą per pastaruosius pusantro milijono metų.

Kodėl svarbūs ledo gręžiniai

Antarktidos ledas unikalus tuo, kad išsaugo senovinius atmosferos burbuliukus, kurių negalima aptikti kitur. Juose slypi tiksli informacija apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijas ir oro temperatūrą tuo metu, kai ledas susiformavo. Mokslininkai tikisi, kad tyrimai atskleis laikotarpius, kai anglies dioksido lygis buvo panašus ar net didesnis nei šiandien, o tai suteiks naujų žinių apie klimato kaitos dėsningumus ir galimas ateities tendencijas.

Daktarė Thomas pabrėžia, kad mūsų planetos klimato sistema per savo istoriją išgyveno daug dramatiškų pokyčių. Suprasti, kas juos lėmė, galima tik pažvelgus giliai į praeitį. Šio projekto rezultatai gali ne tik atskleisti senųjų ledynmečių paslaptis, bet ir padėti prognozuoti, kokie pokyčiai laukia mūsų ateityje. Tokie tyrimai svarbūs visam pasauliui, nes jie suteikia galimybę moksliniais duomenimis paremti sprendimus, skirtus klimato kaitos pasekmėms sušvelninti.