NASA aptiko unikalų kosminį reiškinį: užfiksuota nauja objektų rūšis, kurios egzistavimo niekas nenumatė

Tyrėjai, pasitelkę pažangiausią įrangą, nustatė šio reiškinio šaltinį ir kartu atrado visiškai naują kosminių objektų kategoriją, kurios egzistavimas iki šiol buvo nežinomas. Pirmą kartą signalą užfiksavo ASKAP teleskopas Australijoje. Šis įrenginys garsėja itin plačiu stebėjimo lauku ir jautrumu tolimiems radijo signalams. Tuo pat metu NASA „Chandra“ rentgeno spindulių observatorija aptiko tą patį objektą, sklepiantį ne tik radijo bangas, bet ir rentgeno spindulius. 

Ši dviguba emisija yra unikalus reiškinys, nes iki šiol nebuvo pavykę stebėti tokio tipo objekto, kuris vienu metu skleistų abu spinduliavimo tipus.  Tai galima palyginti su galimybe vienu metu klausytis radijo laidos ir matyti ją aukštos raiškos vaizdu, Visata tarsi prabyla dvejomis kalbomis, suteikdama naujų žinių apie savo prigimtį.

Naujos kosminių objektų klasės gimimas

Objektas buvo pavadintas „ASKAP J1832-0911“ ir priskirtas retai kosminių reiškinių grupei, vadinamai ilgalaikiais pereinamaisiais objektais. Skirtingai nuo pulsarų, kurie siunčia signalus kas sekundę ar net milisekundę, šios rūšies objektai energiją išskiria kas kelias minutes ar net valandas. 

Nuo 2022 metų atrasta vos dešimt tokių objektų, o „ASKAP J1832-0911“ yra pirmasis, kurio skleidžiamas signalas apima ir rentgeno spindulius. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonija galbūt susidūrė su visiškai nauja kosminių kūnų rūšimi, galinčia pakeisti mūsų supratimą apie Visatos veikimo dėsnius.

Hipotezės apie neįprasto signalo kilmę

Tyrėjai svarsto kelias galimas šio signalo kilmės versijas. Pagrindinė hipotezė teigia, kad tai gali būti egzotinis magnetaras, itin tankus mirusios žvaigždės branduolys, turintis magnetinius laukus, kurie trilijonus kartų stipresni už Žemės magnetinį lauką. Kita galimybė, dvinarė sistema, kurioje itin magnetizuota žvaigždė sąveikauja su savo palydovu. 

Vis dėlto nė vienas iš šių paaiškinimų iki galo neatitinka užfiksuotų duomenų, ypač tiksliai pasikartojančio 44 minučių ritmo, dvigubo spinduliavimo ir nepakitusio signalo modelio, kurie kelia klausimų net patyrusiems astrofizikams.

Ateities tyrimų kryptys

Norėdami išsiaiškinti šio reiškinio prigimtį, mokslininkai planuoja ieškoti panašių signalų naudodami teleskopus, galinčius vienu metu stebėti tiek radijo bangas, tiek rentgeno spindulius. Tokia tyrimų metodika gali atskleisti detalių, kurių nepavyktų gauti naudojant tik vienos rūšies stebėjimus. 

Tikimasi, kad ateityje prie šių tyrimų galėtų prisidėti ir „Džeimso Webbo“ kosminis teleskopas, kuris neseniai aptiko daugiau nei 800 tūkstančių galaktikų ir turi technologinius pajėgumus tirti net labai silpnus ir tolimus objektus. „ASKAP J1832-0911“ atradimas ir jo unikalios savybės gali tapti raktu į naujus kosmoso tyrimus. 

Jei pavyks aptikti daugiau tokių objektų, mokslininkai galės sukurti naujus modelius, paaiškinančius šių reiškinių kilmę ir raidą. Šis atvejis rodo, kad Visata vis dar slepia daugybę paslapčių, o kiekvienas naujas atradimas priartina žmoniją prie gilesnio supratimo apie kosmoso struktūrą ir joje vykstančius procesus.