Mokslininkai įspėja visą žmoniją: jūrinės karščio bangos pranoko visus istorinius rekordus, situacija įtempta

Šios beprecedentės temperatūros anomalijos sukėlė rimtų padarinių, buvo sunaikintos koralų rifų ekosistemos, nutrūko svarbios jūrų mitybos grandinės ir iškilo grėsmė pasaulinėms žvejybos bei akvakultūros pramonėms.

Nauja mokslinė analizė parodė, kad 2023 metų jūrinės karščio bangos savo stiprumu, trukme ir mastu pranoko visus iki šiol užfiksuotus atvejus. Tyrėjai nustatė, kad šiems reiškiniams įtakos turėjo tiek regioniniai, tiek platesnio masto klimato pokyčiai, susiję su Žemės klimato sistemos kaita. 

Karščio bangos vandenyne, tai ilgesni laikotarpiai, kai vandens temperatūra pakyla gerokai aukščiau įprasto lygio, sukeldama pavojų jūros gyvūnijai ir ekosistemoms. Tokie reiškiniai sukelia masinį koralų išbalimą, didelio masto jūros gyvūnų žūtį ir daro neigiamą poveikį ekonomikai, trikdydami žvejybą bei jūrų ūkius. 

Mokslininkų bendru sutarimu, žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios tokios karščio bangos vandenynuose tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.

Pasaulinė ekstremalių reiškinių banga

2023 metais didžiules Šiaurės Atlanto, tropinio Ramiojo vandenyno, pietinio Ramiojo vandenyno ir šiaurinio Ramiojo vandenyno teritorijas apėmė ypač stiprios karščio bangos. Nors jų padariniai buvo akivaizdūs, iki šiol nebuvo iki galo aišku, kas lėmė jų atsiradimo laiką, trukmę ir intensyvumo augimą.

Siekiant išsiaiškinti priežastis, Tianjunas Dongas ir jo kolegos atliko išsamią pasaulinę analizę, naudodami palydovinius duomenis ir vandenynų būklės rekonstrukcijas, įskaitant didelės raiškos informaciją iš „ECCO2“ projekto, skirto vandenynų cirkuliacijai ir klimatui vertinti.

Rekordinis intensyvumas ir mastas

Tyrimas parodė, kad 2023 metų jūrinės karščio bangos pasiekė rekordinius parametrus pagal intensyvumą, trukmę ir užimamą plotą. Jos tęsėsi keturis kartus ilgiau nei istorinės vidutinės karščio bangos ir apėmė net 96 procentus visų pasaulio vandenynų. Didžiausi temperatūros pakilimai fiksuoti Šiaurės Atlante, tropinėje rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, šiauriniame Ramiajame vandenyne ir pietvakarių Ramiajame vandenyne, šios zonos sudarė 90 procentų visų užfiksuotų šilumos anomalijų.

Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo Šiaurės Atlanto karščio banga, prasidėjusi 2022 metų viduryje ir trukusi net 525 dienas. Pietvakarių Ramiojo vandenyno regione paveiktas plotas buvo didesnis ir truko ilgiau nei bet kuris anksčiau stebėtas reiškinys. Tropinėje rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens temperatūra ankstyvoje „El Ninjo“ fazėje pakilo net 1,63 laipsnio Celsijaus.

Karščio bangų priežastys

Pasitelkę mišraus sluoksnio šilumos biudžeto analizę, mokslininkai nustatė keletą pagrindinių veiksnių, kurie skyrėsi priklausomai nuo regiono. Tarp jų yra didesnis saulės spindulių kiekis dėl mažesnio debesuotumo, silpnesni vėjai ir neįprasti vandenynų srovių pokyčiai. 

Tyrėjų teigimu, tokio masto ir pobūdžio 2023 metų karščio bangos gali būti ženklas, kad vandenynų ir atmosferos sąveika patiria esminių pokyčių, galinčių reikšti artėjimą prie klimato sistemos lūžio taško. Šie rezultatai primena, kad pasaulio vandenynai yra itin jautrūs klimato kaitai, o pokyčiai juose gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek gamtai, tiek žmonių veiklai.