Netikėtas mokslininkų pareiškimas: žūti nuo dramblių atakos yra realiau nei nuo asteroido smūgio į Žemę

Mokslininkai pabandė apskaičiuoti, kokia yra tikimybė mirti nuo skirtingų priežasčių, tai pradedant automobilio avarija ar žaibo smūgiu ir baigiant dramblio ataka ar asteroido kritimu į Žemę. Baimė yra natūralus evoliucijos sukurtas mechanizmas, padėjęs žmonėms išgyventi. 

Tačiau šiandien jis neretai mus klaidina, bijome retų ir egzotiškų pavojų, nors tikimybė juos patirti yra labai maža. Tuo pačiu metu nuvertiname pavojus, kurie slypi įprastose veiklose. Tokia neteisinga grėsmės samprata gali būti susijusi su tuo, kad tam tikros situacijos mums įprastos, o kitos, nors ir retos, nuolat pasirodo filmuose, naujienose ar pasakojimuose, todėl atrodo daug realesnės nei iš tiesų yra.

Dėl skaudžių patirčių arba stiprių asociacijų kartais išsivysto fobijos, kurias verta patikrinti remiantis tikrais statistiniais duomenimis. Vienas iš retų, bet bauginančių scenarijų yra asteroido smūgis į Žemę. Mokslininkai analizavo vadinamuosius arti Žemės esančius objektus, kurių skersmuo yra 140 metrų ar daugiau. 

Jie pasitelkė specialius skaičiavimo modelius, kad įvertintų tokių dangaus kūnų smūgių dažnį ir palygintų jį su kitais pavojingais įvykiais. Tyrimas parodė, kad tikimybė, jog toks asteroidas atsitrenks į mūsų planetą, yra didesnė nei žmogaus tikimybė patirti žaibo smūgį, tačiau vidutiniam žmogui ši grėsmė kelia mažesnį mirtingumo pavojų nei kai kurios kitos priežastys.

Rizikos palyginimas su kitais pavojais

Mokslininkai sudarė retų, bet išvengiamų mirties priežasčių sąrašą, pradėdami nuo didžiausios rizikos. Jame pirmauja dramblio ataka, po kurios išgyvenimo tikimybė yra itin maža. 

Toliau rikiuojasi įgriuvos smėlyje, žaibo smūgis, apsinuodijimas anglies monoksidu, automobilio avarija, incidentai šuolio parašiutu metu, kojoto užpuolimas, asteroido kritimas, gripo komplikacijos ir pasiutligė, kurių tikimybė sukelti mirtį yra mažesnė nei viena iš šimto tūkstančių.

Kitas tyrimo etapas buvo šių įvykių surikiavimas pagal tikimybę, kad jie apskritai įvyks žmogaus gyvenime ar per planetos egzistavimą. Mažiausiai tikėtina situacija, įgriuva smėlyje, kurios tikimybė siekia maždaug vieną iš milijono. 

Toliau seka kojoto užpuolimas, žaibo smūgis, dramblio ataka, incidentas šuolio parašiutu metu, asteroido smūgis, apsinuodijimas anglies monoksidu, pasiutligė, automobilio avarija ir galiausiai gripas, kurio tikimybė susirgti yra beveik garantuota.

Statistiniai duomenys rodo, kad rizika pakliūti į automobilio avariją ir dėl jos žūti yra gerokai didesnė nei daugelio kitų retų įvykių, įskaitant ir kosminę katastrofą. Dramblio ataka yra itin reta, tačiau jei ji įvyksta, išgyvenimo galimybės labai menkos. 

Tokios išvados primena, kad mūsų baimės ne visuomet atitinka realybę, todėl dažnai labiau vertėtų saugotis įprastų, bet pavojingų situacijų, nei nerimauti dėl mažai tikėtinų įvykių, kuriuos dažniausiai regime tik ekranuose ar skaitome antraštėse.