Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kas nužudė mamutus. Nauji įrodymai pateikė netikėtų detalių

Paskelbė Rūta
Paskelbta

Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kas nužudė mamutus. Nauji įrodymai pateikė netikėtų detalių

Ar gali būti, kad mamutų likimą nulėmė ne ledynai, ne žmonių medžioklė, o kosminė katastrofa, kurios masto mes iki šiol nesuvokėme? Nauji moksliniai duomenys atskleidžia intriguojančią, net dramatišką istoriją: maždaug prieš 13 tūkstančių metų Žemės atmosferoje galėjo sprogti į gabalus subyrėjusi kometa, išlaisvinusi milžinišką energiją ir sukėlusi klimato chaosą. Šis įvykis, kaip rodo tyrėjų surinkti faktai, galėjo būti ne tik mamutų, mastodontų ir kitų ledynmečio gigantų žūties priežastis, bet ir lėmė klestinčios kloviso kultūros dingimą iš Šiaurės Amerikos archeologinių radinių.

Kosminės katastrofos hipotezė vėl stiprėja

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale PLOS One, suteikia ypač tvirtų įrodymų Jaunesniojo Driaso smūgio hipotezei. UC Santa Barbara Žemės mokslų profesorius emeritas Jamesas Kennettas ir jo komanda trijose svarbiausiose kloviso kultūros vietose – Murray Springs Arizonoje, Blackwater Draw Naujojoje Meksikoje ir Arlington Canyon Kalifornijos Kanalo salose – aptiko šokiruoto kvarco. Tai itin svarbi medžiaga, nes šokiruotas kvarcas susidaro tik veikiant ekstremaliam karščiui ir slėgiui, kokį gali sukurti tik kosminis smūgis ar atmosferoje sprogstanti kometa.

Šios vietovės jau anksčiau buvo svarbios archeologijai: būtent jose užfiksuota staigi megafaunos žūtis ir išnykusi kloviso kultūra. Įdomu tai, kad abu reiškiniai sutampa su Jaunesniojo Driaso pradžia – staigiu klimato atšalimu, kuris nutraukė stabilų pasaulio atšilimą po paskutinio ledynmečio ir truko maždaug tūkstantį metų.

 

Kai kometa subyra ir „dangus užsiliepsnoja“

Mokslininkų teigimu, prieš 12,8 tūkst. metų virš Žemės galėjo praskrieti ir atmosferoje susprogti subyrėjusi kometa. Tokie sprogimai, įvykstantys ne ant žemės paviršiaus, o ore, išskiria milžinišką energiją. Smūgio bangos gali išdeginti didžiulius plotus, pakelti į atmosferą milžiniškus kiekius dūmų, pelenų ir dulkių, o tai lemia temperatūros kritimą, vadinamą „smūgine žiema“.

„Kitaip tariant, viskas virto chaosu“, – taip situaciją apibūdino Kennettas. Dulkės ir suodžiai, pakilę į atmosferą, galėjo uždengti saulę, o tirpstantys ledynai sukėlė papildomų klimato anomalijų. Tokioje aplinkoje didieji ledynmečio gyvūnai neišgyveno, o kloviso kultūros žmonės neteko galimybių tęsti savo gyvenimo būdo.

Įrodymai kaupiasi dešimtmečius – dabar jie ypač įtikinami

Jaunesniojo Driaso smūgio teorija nėra nauja, tačiau anksčiau jai trūko esminių įrodymų. Per pastaruosius 20 metų tyrėjai surinko visą mozaiką kosminio smūgio žymių.

• Daugelyje Šiaurės Amerikos ir Europos vietų aptiktas „juodosios dangos“ sluoksnis – anglinga nuosėdų juosta, rodanti masinių gaisrų bangą.
• Rasti reti mineralai – platina ir iridis – kurie būdingi kometoms.
• Aptikta nanodeimantų, susidarančių tik esant milžiniškai temperatūrai.
• Rasta išsilydžiusių metalų rutuliukų ir mineralų, susiformavusių po ekstremalaus karščio ir vėl sustingusių.

Tačiau svarbiausio įrodymo iki šiol trūko – šokiruoto kvarco. Jo aptikimas trijose skirtingose vietose viename geologiniame sluoksnyje yra būtent tas elementas, kurio mokslininkai ieškojo daugelį metų. Šio kvarco deformacijos, įskaitant įtrūkimus, užpildytus išsilydžiusiu siliciu, rodo, kad jis buvo paveiktas slėgio ir temperatūros, kurių negalėtų sukurti nei ugnikalniai, nei žmonių veikla.

Bet kur krateris? Kodėl jo nėra?

Kritikai dažnai klausia: jei įvyko kosminis smūgis, kur krateris? Atsakymas paprastesnis, nei atrodo. Kometa, anot hipotezės, sprogo ore, o ne pataikė į žemę. Tokie žemo aukščio sprogimai vadinami oro smūgiais (airbursts). Jie gali būti tokie galingi, kad sunaikina miškus, sukelia gaisrus, tačiau nepalieka duobės, nes žemės paviršiaus tiesiog nepasiekia.

Kennetto komanda pasitelkė hidrokodo modeliavimą – pažangią technologiją, leidžiančią simuliuoti tokio pobūdžio sprogimus. Modeliai parodė, kad skirtingos šoko bangų kryptys ir intensyvumas atitinka tiksliai tokias kvarco deformacijas, kokios aptiktos tyrimuose. Taigi, krateris nebūtinas – ore sprogusi kometa gali palikti kitokio pobūdžio, tačiau ne mažiau aiškias pėdsakų kombinacijas.

Ar ši paslaptis pagaliau išaiškinta?

Nors mokslininkų bendruomenė ir toliau diskutuoja, naujieji įrodymai – šokiruotas kvarcas, nanodeimantai, smūgio rutuliukai, retų mineralų koncentracijos ir juodosios dangos sluoksnis – sudaro nuoseklų ir moksliškai pagrįstą paveikslą. Tai leidžia teigti, kad sprogusi kometa galėjo būti reikšmingas, net lemiamas veiksnys, nuvedęs mamutus ir kitą megafauną į išnykimą, o kartu – ir prie staigaus kloviso kultūros žlugimo.

Galbūt būtent tuo metu, kai danguje nušvito ugnies rutuliai, prasidėjo nauja Žemės istorijos era, kurioje seniesiems ledynmečio titanams nebeliko vietos.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas