Šokiruojantis dirbtinio intelekto atradimas: gyvybė Žemėje galėjo egzistuoti milijardu metų anksčiau

Šis atradimas leidžia naujai pažvelgti į pirmuosius gyvybės raidos etapus ir suprasti, ką Žemė saugojo giliausiuose savo istorijos sluoksniuose. DI tikslumas nustatant senovines biologines užuominas viršijo devyniasdešimt procentų, o tai rodo, kad technologija geba aptikti net silpniausius senovės biosferos ženklus. 

Tyrėjai nustatė, kad fotosintezė galėjo prasidėti beveik milijardu metų anksčiau nei manyta iki šiol, todėl keičiasi senieji planetos istorijos vertinimai. Šie rezultatai praplečia supratimą apie ankstyvąją gyvybę ir jos poveikį Žemės aplinkai.

Surinkti duomenys parodė, jog net labai pakitusios uolienos gali išsaugoti reikšmingus molekulinius gyvybės atspaudus. Dėl ilgų geologinių procesų dauguma pradinės biologinės informacijos išnyko, tačiau menkiausi jos fragmentai vis dar glūdi mineralinėse struktūrose. Dirbtinis intelektas tapo priemone, galinčia tuos fragmentus atpažinti ir išversti į suprantamas mokslines išvadas.

Naujas tyrimas atveria kelionę į giliausią Žemės istoriją

Mokslininkų komanda iš skirtingų pasaulio šalių sujungė pažangias cheminių junginių analizės technikas su dirbtiniu intelektu. Taip pavyko aptikti vos juntamus molekulinius ženklus, kurie rodo, kad gyvybės formos egzistavo daug anksčiau nei įprastai manoma. Šis metodas įgalino kompiuterinius modelius atpažinti subtilius gyvybės paliktus pėdsakus, nors pradinės molekulės jau seniai sunyko.

Tyrime dalyvavusi mokslininkė Katie Maloney pateikė neįprastai gerai išlikusių milijardo metų senumo jūros dumblių fosilijų. Tai vienos ankstyviausių žinomų daugialąsčių organizmų liekanų, liudijančių sudėtingesnės gyvybės atsiradimą tuo metu, kai dauguma organizmų dar buvo mikroskopinio dydžio. Šios fosilijos tapo svarbiu mokslinių modelių mokymo šaltiniu.

Nauji duomenys įgalina tyrėjus tiksliau suprasti seniausią Žemės biosferą ir jos raidą. Šis metodas gali būti taikomas ir tiriant kitų planetų medžiagą bei padėti atsakyti į klausimą, ar gyvybė galėjo egzistuoti ne vien Žemėje. Tokia galimybė leidžia viziją apie gyvybę Visatoje suvokti kaip vis labiau pagrįstą mokslinę kryptį, o ne tik teoriją.

Mažos detalės atskleidžia didelius atsakymus apie pirmąją gyvybę

Senovinės uolienos dažnai slepia tik menkus gyvybės ženklus, kuriuos stambiausi geologiniai procesai beveik sunaikino. Ląstelės, mikrobiniai sluoksniai ir kiti ankstyvosios gyvybės dariniai buvo suspausti, pakaitinti ir deformuoti per milijardus metų. Tačiau naujausios technologijos rodo, kad net išlikę molekulių fragmentai tebeturi atpažįstamą informaciją apie jų biologinę kilmę.

Mokslininkai išskaidė medžiagas į smulkius molekulinius vienetus ir išmokė dirbtinį intelektą atskirti gyvybės paliktus pėdsakus nuo negyvosios gamtos sudėtinių dalių. Analizuota daugiau kaip keturi šimtai įvairios kilmės mėginių, tarp kurių buvo tiek gyvūnų ir augalų likučiai, tiek senoviniai fosilijų pavyzdžiai ir net meteoritų dalys. Rezultatai patvirtino, kad sistema geba itin tiksliai atskirti biologinę kilmę.

Šie atradimai praplečia laikotarpį, kuriame galima aptikti gyvybės veiklos žymes, iki dviejų su puse milijardo metų ar net daugiau. Nauja technika leidžia pažvelgti į giliausius Žemės istorijos puslapius ir suprasti, kaip ankstyvoji fotosintezė galėjo pakeisti visą planetos atmosferą. Tai žingsnis, kuris gali iš esmės keisti planetinės gyvybės atsiradimo ir raidos pasakojimą.