Prisijunkite
Idėja tapti nematomu ilgą laiką skambėjo kaip fantastikos kūrinių pažadas, tačiau mokslas daro žingsnius, kurie šią viziją priartina prie realybės. Ir ne bet kaip – įkvėpimo šaltiniu tampa viena iš protingiausių ir paslaptingiausių jūrų būtybių. Aštuonkojai, gebantys akimirksniu pakeisti savo spalvą ir tekstūrą, mokslininkams pateikė neįkainojamą biologinį raktą. Būtent jų odos pigmentas ksantomatinas ir jo nepaprastos optinės savybės įžiebė naują tyrimų kryptį. Šiandien ji atveria kelią technologijai, kuri gali sukelti perversmą nuo kosmetikos iki kariuomenės naudojamos maskuotės sistemų.
Aštuonkojų fenomenas mokslininkams buvo žinomas seniai: vieną akimirką jų oda švyti oranžiniais ar rausvais tonais, kitą – jie visiškai susilieja su smėliu, rifais ar akmenimis. Už šios optinės magijos slypi itin sudėtinga biologinė infrastruktūra, o pigmentas ksantomatinas yra vienas iš kertinių jos elementų. Tačiau iki šiol žmonija galėjo tik grožėtis šiuo reiškiniu, nes pramoniniam pigmento naudojimui nebuvo jokio kelio. Laboratorijose pavykdavo išgauti vos menkų kiekių – maždaug penkis miligramus litre, o tai reiškė, kad realios technologinės naudos nebuvo net horizonte.
Vis dėlto neįtikėtinas lūžis atėjo iš gana netikėtos pusės: vietoj sintetinių metodų tyrėjai nusprendė sukurti gyvą pigmento gamyklą.
Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų komanda žengė drąsų žingsnį – vietoj cheminės sintezės jie pasirinko dirbtinai modifikuoti dirvožemio bakteriją Pseudomonas putida. Šis organizmas buvo genetiškai „perprogramuotas“ taip, kad jo išgyvenimui taptų būtina gaminti ksantomatiną. Tai vadinama augimo su sinteze susieta biocheminė sistema: formiatas, kuris išsiskiria pigmento gamybos metu, bakterijoms tampa esminės mitybos dalimi. Kitaip tariant, kuo daugiau jos gamina pigmento, tuo geriau išgyvena.
Procesas buvo tobulinamas naudojant adaptyvios evoliucijos metodus ir bioinformatiką. Bakterijos buvo auginamos per šimtus kartų kartojamus ciklus, o mokslininkai nuolat atrinkdavo efektyviausiai pigmentą gaminančias ląsteles. Rezultatas pranoko visus lūkesčius: genetiškai modifikuotos bakterijos pradėjo gaminti nuo vieno iki trijų gramų ksantomatino litre. Tai – apytiksliai tūkstančio kartų didesnis efektyvumas nei bet kuris iki šiol buvęs bandymas.
Šie rezultatai buvo išsamiai pristatyti 2025 m. lapkričio 3 d. žurnale Nature Biotechnology, o projektą finansavo JAV Nacionaliniai sveikatos institutai, Karinių jūrų tyrimų biuras, Šveicarijos nacionalinis mokslo fondas ir Novo Nordisk fondas.
Ksantomatinas – sudėtingas natūralus pigmentas, pasižymintis unikaliomis šviesos atspindėjimo, absorbcijos ir sklaidos savybėmis. Gamtoje jis veikia kaip optinis modulis, leidžiantis galvakojiams vos per sekundę koreguoti savo išvaizdą. Ši pigmento savybė – itin greitas ir jautrus reakcijos mechanizmas – yra tai, ko mokslininkai ieško jau dešimtmečius.
Tačiau iki genetinių technologijų proveržio ksantomatinas buvo per retas, per brangus ir praktiškai nepritaikomas. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Didelio kiekio, stabiliai ir pigiai gaunamas pigmentas atveria kelią realiems, o ne hipotetiniams pritaikymams.
Pramonė jau dabar ruošiasi galimam šio pigmento panaudojimo „bumui“.
Kosmetika. Ksantomatinas efektyviai blokuoja ultravioletinius spindulius, todėl jis gali tapti pagrindiniu ingredientu naujos kartos ekologiškuose apsauginiuose kremuose nuo saulės. Dabartinės UV apsaugos priemonės dažnai kritikuojamos dėl cheminių junginių, kurie teršia vandenynus, tad natūrali alternatyva būtų milžiniškas žingsnis pirmyn.
Tekstilė ir dažai. Pigmentas gali pakeisti naftos chemijos pagrindu gaminamas spalvas, suteikti medžiagoms aplinkos sąlygoms jautrias savybes, netgi sukurti „išmaniąsias“ dangas, kurios reaguoja į šviesą ar temperatūrą.
Elektronika. Fotoelektroniniai komponentai, kurie išnaudoja pigmento gebėjimą manipuliuoti šviesa, gali įkvėpti naujas ekrano, jutiklių ar net energiją generuojančių paviršių technologijas.
Karinė pramonė. Nors mokslininkai apie tai kalba atsargiai, kariuomenė neabejotinai domėsis medžiagomis, kurios geba keisti spalvą realiu laiku. Tai galėtų tapti ateities maskuotės sistemų pagrindu – nebe audiniai su raštais, o paviršiai, gebantys pritaikyti spalvą prie aplinkos taip, kaip tai daro aštuonkojai.
Scripps instituto mokslininkų metodas – universalus. Tai reiškia, kad ta pati technologinė logika gali būti pritaikyta kitų sudėtingų natūralių junginių gamybai. Nors iki komercinių produktų dar laukia ilgas kelias, aišku viena: biologinių procesų imituojanti pramonė gali pakeisti sintetinę chemiją taip pat radikaliai, kaip kadaise ją pakeitė naftos chemija.
Ksantomatino proveržis jau dabar laikomas vienu svarbiausių 2025 m. biotechnologijų įvykių. Ir nors iki nematomumo kostiumų vis dar toli, pats principas – pasitelkti gyvus mikroorganizmus medžiagų, kurių gamta nesukuria dideliais kiekiais, sintezei – žymi naują pramonės evoliucijos etapą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.