NASA bando įminti kosminę mįslę: ar tai kometa iš gilios praeities, ar nežemiška žinutė žmonijai?

Kas lemia tokį susižavėjimą šiuo dangaus kūnu? Kometa, atrasta šių metų liepos 1 dieną, skrieja kosmosu neįtikėtinu 209 tūkst. km/h greičiu. Jos amžius, siekiantis daugiau nei 7 mlrd. metų, beveik dvigubai viršija Žemės amžių, todėl ji laikoma viena seniausių kada nors stebėtų kometų. 

Visgi, ne vien amžius kelia daugiausiai diskusijų. Neilo Gehrelso vardo Swift observatorija užfiksavo netikėtą reiškinį, vandenilio hidroksido (OH) dujų, kurios yra vandens buvimo ženklas, buvimą dideliu atstumu nuo Saulės, beveik trigubai toliau nei Žemė. 

Tai sukėlė nuostabą, nes tokiu atstumu vandens aktyvumas laikomas mažai tikėtinu. Kosminis teleskopas aptiko silpną ultravioletinę šviesą – nematomą nuo Žemės paviršiaus. Auburno universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad kometa praranda apie 40 kg vandens per sekundę. 

Manoma, kad Saulės spinduliai šildo iš kometos branduolio išsiskiriančias ledo daleles, sukeldami jų garavimą ir aplinkos dujų debesies formavimąsi.

Dar viena staigmena yra rekordiškai didelis anglies dioksido kiekis kometoje. Jis net 16 kartų viršija įprastus rodiklius, fiksuojamus mūsų Saulės sistemos kometose. Tai daro 3I/ATLAS viena iš labiausiai CO₂ prisotintų kometų istorijoje.

Ginčytina hipotezė: dirbtinė kilmė?

Harvardo universiteto fizikas Avi Loeb pateikė kontroversišką versiją – jo manymu, šviesos pobūdis ir skrydžio trajektorija gali reikšti, kad tai ne natūralus kūnas, o dirbtinis objektas, sukurtas nežemiškos civilizacijos.

Anot mokslininko, objektas galėjo būti tyčia nukreiptas link vidinės Saulės sistemos dalies. Jis netgi spėja, kad laikinas objekto išnykimas už Saulės disko gali būti „slėpimosi“ manevras – tam, kad pakeistų kursą ar paleistų mažesnes zondes. 

Tokios galimybės, anot Loebo, galėtų turėti didelę reikšmę žmonijai. Vis dėlto dauguma mokslininkų, įskaitant NASA astrofiziką Tomą Statlerį, su tuo nesutinka.

„Tai atrodo kaip kometa, elgiasi kaip kometa, ir beveik viskuo primena mums žinomas kometas“, – sako Statler. Nors jis pripažįsta, kad 3I/ATLAS turi keletą išskirtinių savybių, jis pabrėžia, kad vis dar yra daug daugiau įrodymų, jog tai natūralios kilmės objektas.

Pats Loebas savo tinklaraštyje sutinka, kad paprasčiausias paaiškinimas – tai kometa.

Grįžta į matomą dangų gruodį

Artimiausias kometos priartėjimas prie Žemės įvyks gruodžio 19 dieną. Tuomet ji bus nutolusi apie 269 mln. kilometrų (1,8 astronominio vieneto). Ji jau praskriejo periheliu spalio 29 dieną, o po laikino išnykimo netrukus vėl taps matoma, maždaug nuo lapkričio vidurio.

Planuojamos tolimesnės stebėsenos naudojant Europos kosmoso agentūros Marso zondus ir Jupiterio misiją „Juice“. Tai unikali galimybė, nes tik visai neseniai žmonija įgijo technologijų, leidžiančių aptikti tarpžvaigždinius objektus.