Mokslininkų eksperimentas virto skandalu: beždžionės pradėjo naudoti pinigus, tačiau tai dar ne viskas

Kartais vienas netikėtas posūkis eksperimente tampa ne tik moksline sensacija, bet ir kultūriniu šoku. „Yale“ universiteto eksperimentas, kuris pradžioje atrodė kaip bandymas tyrinėti pinigų suvokimą, netruko peržengti mokslinio eksperimento ribas. 

Vienas žingsnis ir kapucinų beždžionės elgesys pavertė laboratoriją tarsi miniatiūriniu visuomenės veidrodžiu. Tik šįkart be žmonių, bet su ženklais, kurie nepaprastai pažįstami. Ši istorija nėra apie žvėris. Ji yra apie mus. Apie tai, kaip giliai įsišaknijęs gali būti mūsų santykis su verte, nauda ir net – moralinėmis ribomis.

Pinigų instinktai: kaip kapucinai išmoko naudotis valiuta

2005 metais „Yale“ universitete mokslininkų komanda nusprendė pabandyti tai, ko niekas dar nebuvo drįsęs – išmokyti beždžiones naudoti simbolius kaip valiutą. Eksperimento pagrindas buvo paprastas: kapucinams buvo duoti plastikiniai žetonai, kuriuos jie galėjo keisti į maistą – vynuoges ar obuolius.

Netrukus beždžionės suprato, kad žetonai turi vertę. Jos ėmė demonstruoti tai, ką žmonės vadintų ekonominiu mąstymu – rinkosi pigesnius variantus, planavo žetonų išleidimą ir net keisdavo juos priklausomai nuo pasiūlos.

Kai kurioms jų pavykdavo net sukaupti santaupų. Tai, ką pastebėjo tyrėjai, nebuvo atsitiktinumas. Elgsena atrodė pagrįsta logika, o kartais ir netgi nuosekliu skaičiavimu. Prieš mūsų akis formavosi mažytė, savita beždžionių ekonomika.

Kai eksperimento riba tampa peržengta

Vienas iš labiausiai šokiruojančių momentų įvyko visiškai netikėtai. Viena kapucinų beždžionė perdavė žetoną kitai, ir netrukus tarp jų įvyko poravimasis. Tuo metu laboratorijoje tvyrojo nejauki tyla, nes buvo aišku, kad tai nebuvo atsitiktinis gestas. Tai atrodė kaip mainai.

Nors mokslininkai atsargiai vengė naudoti žmonių terminologiją, pvz. prostitucija, pats veiksmas akivaizdžiai rodė, kaip beždžionės gali panaudoti vertės simbolį ne tik pagrindinėms reikmėms, bet ir socialinėms interakcijoms. 

Tai nebuvo eksperimento tikslas, bet būtent šis epizodas pateko į pasaulio antraštes. Ir ne be reikalo, nes kai gyvūnai pradeda laisvai naudotis mainų logika, tai leidžia suabejoti vienu iš svarbiausių mitų: kad ekonominiai sprendimai – vien tik žmogaus sritis.

Kas iš tikrųjų valdo sprendimus?

Beždžionių elgsena eksperimento metu parodė dar daugiau – jos ne tik išmoko mainų principą, bet ir atskleidė asmeninius skirtumus. Vienos elgėsi atsargiai, taupė žetonus ir laukė geresnių pasiūlymų. 

Kitos buvo impulsyvios – išleisdavo viską vos tik gavusios. Kai buvo pasiūlyta galimybė lošti žetonais, kai kurios beždžionės nesugebėjo atsispirti rizikai, net kai pralošdavo.

Tyrėjams tai tapo aiškiu ženklu – tokios savybės kaip taupumas, rizikos pojūtis ar net godumas turi gilesnes šaknis. Gali būti, kad jos kilo ne iš kultūros, bet iš evoliucijos.

Šis tyrimas paskatino naujas diskusijas apie tai, ar žmonių ekonominė logika tikrai tokia unikali. Ir ar mūsų sprendimus formuoja vien protas, ar ,visgi, instinktai, paveldėti iš tolimų protėvių?

Mokslas, kuris išprovokavo moralinį klausimą

Paskelbus šiuos duomenis, viešojoje erdvėje kilo ir etinis klausimas. Ar mokslininkai gali stebėti tokią elgseną ir likti tik pasyvūs stebėtojai? Kur yra riba tarp eksperimentų ir gyvūnų instrumentalizavimo? Ką pasako apie mus tai, kad tokie ekonominiai sprendimai kyla iš to, ką mes laikome instinktais?

Vis dėlto šis eksperimentas tapo kertiniu akmeniu visoje elgsenos ekonomikos srityje. Jis ne tik sulaužė kai kuriuos senus mitus apie racionalumą, bet ir parodė, kad daugelis mūsų elgesio modelių gali būti senesni, nei manėme.

Verta prisiminti

Ši istorija nėra apie tai, kad beždžionės tapo žmonėmis. Tai apie tai, kad žmonės kartais – vis dar beždžionės. Ir kai laikome rankose kreditinę kortelę ar renkamės tarp dviejų produktų lentynoje, galbūt veikia ne tik mūsų išsilavinimas ar biudžeto planas, bet ir tie patys signalai, kurie kažkada veikė ir mūsų protėvių bendruomenėse – ar jos būtų žmogiškos, ar primatų.