Prisijunkite
Jungtinių Amerikos Valstijų Durhamo universiteto medicinos mokslininkai aptiko netikėtą ryšį tarp žmogaus smegenų ir žarnyno, kurį pavadino „neurobiotiniu pojūčiu“. Šis mechanizmas leidžia mūsų smegenims realiuoju laiku reaguoti į žarnyne gyvenančių mikroorganizmų siunčiamus signalus. Manoma, kad tai gali turėti įtakos apetitui, valgymo įpročiams, o taip pat ir tam tikrų ligų atsiradimui ar prevencijai.
Už šį naujai apibrėžtą „pojūtį“ atsakingos ypatingos jutiminės ląstelės, vadinamos neuropodais. Jos išsidėsčiusios žarnyno sienelėje, konkrečiai, tai storosios žarnos epitelyje. Neuropodai geba aptikti tam tikrus baltymus, kuriuos išskiria žarnyno bakterijos, ir perduoda signalus tiesiai į smegenis per klajoklį nervą. Šis nervas yra pagrindinė ryšio linija tarp virškinimo sistemos ir centrinės nervų sistemos.
Tyrimo autoriai, gydytojai Diego Bohórquezas ir M. Mayas Kaelberea, mano, kad šios ląstelės veikia ne tik kaip signalų perdavėjai, bet ir kaip svarbus elementas suprasti, kaip mūsų žarnynas atpažįsta mikrobus ir kaip šis atpažinimas daro įtaką mūsų mikrobiomui bei mitybos elgsenai.
Baltymai, kurie gali keisti mūsų elgesį
Mokslininkai nagrinėjo bakterijų flagelinas, tai baltymą, randamą bakterijų žiuželio struktūroje, kuri padeda joms judėti. Kai žmogus valgo, kai kurios žarnyno bakterijos išskiria šiuos baltymus. Neuropodai, naudodami receptorių TLR5, atpažįsta flageliną ir siunčia signalą į smegenis, galimai mažindami apetitą. Tai reikštų, kad mūsų elgesiui įtaką daro ne tik fiziniai pojūčiai ar hormonai, bet ir mikroorganizmų siunčiami signalai.
Norėdami patikrinti šią hipotezę, mokslininkai atliko eksperimentą su pelėmis. Po nakties pasninko joms buvo suleista nedidelė dozė flagelino tiesiai į storąją žarną. Pelės, turinčios TLR5 receptorių, suvalgė mažiau maisto, o tos, kurios šio receptoriaus neturėjo, valgė tiek pat kaip visada. Tai parodė, kad būtent šis receptorius yra būtinas norint aktyvuoti apetito mažinimo signalą.
Naujas suvokimas apie sveikatą ir ligas
Šis atradimas leidžia manyti, kad mūsų žarnynas ne tik virškina maistą, bet ir veikia kaip pažangus jutiklis, gebantis analizuoti mikrobiologinius pokyčius ir realiu laiku koreguoti mūsų elgesį. Neurobiotinis pojūtis gali būti svarbus reguliuojant apetitą ir padėti kovoti su tokiomis būklėmis kaip nutukimas ar net kai kurios psichologinės ligos.
Mokslininkai planuoja tęsti tyrimus, siekdami suprasti, kaip skirtingos dietos gali paveikti žarnyno mikroflorą ir aktyvuoti šį pojūtį. Ilgainiui tai galėtų padėti kurti tikslines mitybos programas, pagrįstas individualiu mikrobiomo profiliu, ir pasiūlyti naujus būdus ligų prevencijai bei gydymui. Naujas atradimas tampa svarbia pradžia tolesniems tyrimams apie tai, kaip žarnynas ir smegenys bendradarbiauja siekdami palaikyti sveikatą.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti