Pandemijos poveikį jaučiate net nesirgę COVID-19: tyrimas atskleidė netikėtą pasaulinės pandemijos poveikį

Mokslininkai iš Jungtinės Karalystės nustatė, kad net ir tie, kurie neužsikrėtė virusu, patyrė pokyčių smegenyse, o tai siejama su nuolatiniu stresu, socialine izoliacija ir gyvenimo netikrumu. Šie pasikeitimai ypač ryškūs tarp vyresnio amžiaus asmenų ir žmonių, gyvenančių sudėtingesnėmis socialinėmis sąlygomis.

Tyrimą atlikę mokslininkai iš Notingamo universiteto teigia, kad pati pandemijos patirtis, net nesusirgus, galėjo paveikti žmogaus smegenų būklę. Jie kėlė klausimą, ar stresas, vienatvė ir nestabilumas gali palikti ilgalaikių pėdsakų mūsų psichinėje būklėje. Atsakymai į šį klausimą paaiškėjo palyginus žmonių smegenų skenavimų duomenis, darytus prieš pandemiją ir po jos. 

Tyrime dalyvavo beveik tūkstantis sveikų suaugusiųjų, kurių smegenų būklė buvo stebima laikui bėgant. Rezultatai atskleidė, kad dalyvių, gyvenusių pandemijos laikotarpiu, smegenys parodė senėjimo požymių, net jei jie nesirgo COVID-19. Šie pokyčiai buvo ryškesni tarp vyresnių žmonių, vyrų bei tų, kurių socialinė padėtis buvo mažiau palanki. 

Tyrimui vadovavęs dr. Ali-Reza Mohammadi-Nejad atvirai pripažino, kad jį labiausiai nustebino tai, jog net ir nesirgę asmenys demonstravo aiškius smegenų senėjimo ženklus.

COVID-19 infekcija paveikė kai kurias pažintines funkcijas

Nors pats virusas irgi turi savo pasekmių, tyrime išskiriama, kad tie dalyviai, kurie buvo užsikrėtę COVID-19 tarp dviejų smegenų skenavimų, patyrė konkrečius pažinimo funkcijų sutrikimus. Pastebėta, kad sumažėjo jų gebėjimas greitai apdoroti informaciją ir prisitaikyti prie pokyčių. 

Tačiau tai nereiškia, kad tik sergantieji patyrė pokyčių. Svarbiausia išvada, net tie, kurie nesusirgo, vis tiek susidūrė su nematomais, tačiau išmatuojamais psichologiniais ir neurologiniais pokyčiais, kilusiais dėl pandemijos sukeltos įtampos.

Tyrimą atliko universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų grupė kartu su Nacionaliniu sveikatos tyrimų institutu bei kitomis mokslo įstaigomis. Jie pasitelkė pažangius vaizdinimo metodus ir dirbtinio intelekto modelius, kad įvertintų tikėtiną smegenų amžių kiekvienam asmeniui.

Smegenų sveikata priklauso ne tik nuo ligų, bet ir nuo aplinkos

Profesorė Dorothee Auer, tyrimo bendraautorė, akcentuoja, kad smegenų sveikata priklauso ne tik nuo fizinių susirgimų. Anot jos, kasdienė aplinka ir mūsų patiriami išgyvenimai daro didelę įtaką smegenų būklei. 

Pandemija buvo ypatingai sudėtingas laikotarpis daugeliui, tačiau labiausiai nukentėjo tie, kurie jau anksčiau susidūrė su socialiniais ar ekonominiais iššūkiais. Profesorės nuomone, nors dar negalima užtikrintai pasakyti, ar stebėti pokyčiai smegenyse yra grįžtami, ši galimybė išlieka, o tai kelia optimizmo. 

Tyrimo metu buvo naudojami smegenų vaizdavimo duomenys iš daugiau nei penkiolikos tūkstančių sveikų asmenų, neturinčių papildomų sveikatos problemų. Tai leido sukurti tikslią smegenų senėjimo vertinimo sistemą.

Ilgalaikės gyvenimo patirties įtaka mūsų protui

Kitas tyrimo bendraautorius, profesorius Stamatios Sotiropoulos, pabrėžė, kad galimybė naudotis duomenimis iš ilgo laikotarpio prieš ir po pandemijos suteikė unikalią progą stebėti, kaip tokie svarbūs gyvenimo įvykiai gali paveikti mūsų smegenis. Jo teigimu, tai leidžia suprasti, kaip žmogaus smegenys reaguoja į aplinkos pokyčius net tada, kai nėra tiesioginio fizinio pavojaus ar ligos.

Tyrimo išvados primena, kad mūsų psichinė sveikata nėra atsieta nuo kasdienio gyvenimo. Net jei nesusirgome, nuolatinis nerimas, nežinomybė, izoliacija ir sumažėję socialiniai ryšiai paliko savo žymę mūsų protinėje būklėje. 

Tokie rezultatai skatina daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatai, ypač po ilgalaikių krizių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik laikinos. Pandemija galėjo sustiprinti mūsų atsparumą, bet ji taip pat paliko žymes, kurių dažnai nematome plika akimi. 

Mūsų protas, kaip ir kūnas, reaguoja į aplinką, todėl norint pasirūpinti savimi, svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine gerove. Tyrimai kaip šis atveria galimybę geriau suprasti, kas vyksta mūsų smegenyse sudėtingais laikotarpiais ir kaip mes galime tai atpažinti, priimti bei su tuo susitvarkyti.