Prisijunkite
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Vandenynų dugnas vis dar išlieka viena mažiausiai ištirtų Žemės vietų. Nors vandenys dengia didžiąją dalį planetos paviršiaus, jų giliausios vietos iki šiol lieka beveik nepažintos. Šie paslaptingi pasauliai be saulės šviesos, esantys dešimties kilometrų gylyje, ilgą laiką atrodė negyvi. Tačiau naujausi Kinijos mokslininkų atradimai įrodo priešingai, gyvybė egzistuoja net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis.
Kinijos mokslininkų komanda pasiekė beveik devynių su puse kilometrų gylį Ramiajame vandenyne naudodamasi modernia povandenine transporto priemone. Ši ekspedicija buvo ypatinga tuo, kad pirmą kartą tokioje aplinkoje buvo aptikta tiek daug įvairių gyvybės formų. Nėra nė menkiausios saulės šviesos, o slėgis tokioje aplinkoje yra milžiniškas. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis fiksuotas gyvas pasaulis.
Mokslininkai pastebėjo keistas būtybes, tai moliuskų kolonijas, vamzdinių organizmų laukus bei ledo struktūrą primenančius bakterijų telkinius. Šie gyviai gyvena visiškai be šviesos ir vietoj fotosintezės naudoja chemosintezę. Tai reiškia, kad jie geba išgauti energiją iš cheminių medžiagų, tokių kaip metanas ar sieros junginiai, kurie prasiskverbia per vandenyno dugną. Tokie procesai leidžia šioms gyvybės formoms išgyventi, net kai atrodo, kad gyvybei ten nėra jokių sąlygų.
Hadalinės zonos, tai gyvybės kupinas pasaulis
Gyviai buvo aptikti vadinamosiose hadalinėse zonose. Tai ypatingi vandenynų ruožai, prasidedantys nuo šešių kilometrų ir siekiantys daugiau kaip dešimties kilometrų gylį. Šios sritys laikomos ekstremaliausiomis vietomis mūsų planetoje. Iki šiol žinomas rekordas priklausė jūros sraigėms, kurios buvo rastos aštuonių kilometrų gylyje netoli Japonijos. Kinijos ekspedicija šį rekordą pranoko ir atvėrė naujas galimybes gyvybės tyrimams.
Vandenyno gelmėse metanas tampa svarbiausiu energijos šaltiniu. Ši duja atsiranda dėl mikroorganizmų veiklos, kurie skaido organines medžiagas. Būtent aplink šiuos metano šaltinius telkiasi įvairūs gyviai, kurie išmoko išgauti energiją ne iš saulės, bet iš cheminių junginių. Tokia adaptacija rodo neįtikėtiną gamtos lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti net prie pačių sunkiausių sąlygų.
Ilgalaikis projektas atskleis dar daugiau
Šis atradimas yra dalis dešimtmetį trunkančio tarptautinio projekto, kurio tikslas, pažinti giliausias vandenynų vietas. Mokslininkai nori sužinoti, kaip šie organizmai geba išgyventi milžiniškame slėgyje, kaip jie pasisavina energiją ir kokie biologiniai procesai leidžia jiems egzistuoti. Šios žinios gali būti svarbios ne tik Žemės gyvybės pažinimui, bet ir tyrinėjant gyvybės galimybę kitose planetose.
Atrastas pasaulis beveik dešimties kilometrų gylyje dar kartą įrodo, kad Žemė slepia daugiau nei galime įsivaizduoti. Gyvybė, klestinti be šviesos, be deguonies ir nuolatiniame slėgyje, verčia iš naujo pažvelgti į gyvenimo ribas. Tai įkvėpimas tolesniems tyrimams, kurie gali padėti suprasti ne tik mūsų planetos gelmes, bet ir visatos paslaptis.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti