Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Mokslininkai vis garsiau įspėja, kad bandymai dirbtinai atvėsinti Žemę, purškiant daleles į atmosferą, gali būti pavojingi ir sunkiai įgyvendinami. Nors teoriškai ši mintis atrodo patraukli, realybėje ji kelia daugybę techninių, politinių ir aplinkosauginių rizikų.
Kolumbijos universiteto aerozolių tyrėja Miranda Hack pabrėžia, jog tokie eksperimentai turi būti vertinami itin atsargiai, nes jų pasekmės gali būti nenuspėjamos ir negrįžtamos. Atmosferos chemikė Faye McNeill teigia, kad galimų pasekmių spektras yra daug platesnis, nei manyta anksčiau.
Nors Saulės spinduliuotės valdymas per aerozolių injekcijas (SAI) atrodo viliojantis būdas sumažinti klimato atšilimą, realūs duomenys ir technologinės ribos rodo, kad šis metodas nėra toks paprastas, kaip modeliuose.
Natūralus reiškinys ir jo imitavimo rizika
Idėja kilo stebint gamtinius procesus. Kai ugnikalniai išmeta į orą milžiniškus pelenų kiekius, jie trumpam atvėsina klimatą, nes dulkės atspindi Saulės šviesą atgal į kosmosą. Šis reiškinys paskatino mokslininkus svarstyti, ar dirbtinai paskleisti aerozoliai galėtų sumažinti žmogaus sukeltą šiltnamio efektą.
Tačiau kompiuteriniai modeliai, rodantys teigiamus rezultatus, neatspindi realių sąlygų. Modeliuose naudojamos idealios dalelės, tiksliai kontroliuojamas jų kiekis ir vieta, o tikrovėje tokį tikslumą pasiekti beveik neįmanoma. Tikroje aplinkoje viskas priklausytų nuo klimato, vėjų, technologijų ir politikos, todėl rezultatai galėtų būti visiškai kitokie.
Klimato valdymo idėjos prieštaravimai
Tyrėjai nustatė, kad sėkmingas SAI galėtų būti įmanomas tik tuo atveju, jei procesą valdytų vieninga tarptautinė institucija. Ji turėtų koordinuoti, kur ir kokiame aukštyje purškiamos dalelės. Netinkamai parinkta vieta gali paveikti atmosferos šilumos srautus ir pažeisti poliarinį ozono sluoksnį.
Deja, pasaulis dar nėra pasirengęs tokiam bendradarbiavimui. Be vieningos priežiūros šie eksperimentai taptų pavojingi, nes atskiri regionai galėtų veikti savarankiškai, sukeldami netolygų atvėsimą ar net klimato chaosą. Be to, tokiai programai reikėtų nuolatinės priežiūros dešimtmečius, nes vienkartinis aerozolių išpurškimas būtų bevertis.
Medžiagos ir technologiniai iššūkiai
Mokslininkai svarstė, kokias medžiagas būtų galima naudoti. Teoriškai efektyvios dalelės, tokios kaip deimantų ar cirkonio dulkės, yra per brangios ir retos, kad būtų naudojamos masiškai. Net labiau prieinamos medžiagos, kaip kalkės ar siera, reikalautų tiek didelių kiekių, kad pasaulinės tiekimo grandinės būtų stipriai apkrautos.
Be to, mažytės dalelės, reikalingos SAI, linkusios sulipti į gumulus, o tai mažina jų efektyvumą. Vietoje tolygaus atspindinčio sluoksnio susidarytų netolygus aerozolių debesis, kuris prarastų norimą vėsinimo poveikį.
Ateities išvados ir atsargumo kvietimas
Tyrėjų išvada aiški, tai prieš bandant įgyvendinti Saulės pritemdymo projektus, reikia daug daugiau žinių ir tyrimų. Ši technologija, nors ir viliojanti, šiuo metu yra pernelyg rizikinga ir nepakankamai išbandyta.
Kol kas mokslininkai sutaria, kad geriausias sprendimas išlieka paprastesnis, mažinti šiltnamio dujų išmetimą, o ne rizikuoti neprognozuojamais eksperimentais su pačios Žemės klimato sistema.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.