Artėja pavojingas momentas: JAV ruošiasi žingsniui, kuris gali supykdyti Pekiną

Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvoje taip pat matyti bandymų švelninti retoriką Taivano atžvilgiu. Naujoji valdžia signalizuoja apie pragmatiškesnį požiūrį į santykius su Pekinu, tačiau pasauliniai procesai gali nulemti visai kitą kryptį.

Ar bręsta nauja geopolitinė įtampa, kuri gali turėti įtakos ir mažesnėms valstybėms, tarp jų – Lietuvai?

Trumpo sprendimas – netrukus

Kalbėdamas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas teigė turėjęs „gerą pokalbį“ su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pasak jo, sprendimas dėl papildomų ginklų tiekimo Taivanui bus priimtas „gana greitai“.

Šis klausimas ypač jautrus, nes prieš mažiau nei dvi savaites Xi Jinpingas paragino Vašingtoną būti atsargų. Vasario 4 dieną jis pabrėžė „abipusės pagarbos“ principą ir įspėjo Jungtines Valstijas dėl ginklų pardavimo Taivanui.

Kinijos lyderio žodžiais, Taivano tema yra svarbiausia Kinijos ir JAV santykiuose. Pekinas demokratiškai valdomą salą laiko separatistine provincija ir neatmeta galimybės ją suvienyti jėga.

Karinis spaudimas aplink salą

JAV oficialiai nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstybės, tačiau yra pagrindinis jo karinis rėmėjas. Gruodį Vašingtonas paskelbė apie 11 mlrd. dolerių, tai yra 9,33 mlrd. eurų, vertės ginklų sutartį su Taivanu.

Netrukus po šio sprendimo Kinijos pajėgos surengė plataus masto manevrus aplink salą. Juose dalyvavo dešimtys lėktuvų ir karinių laivų, buvo imituojama svarbių Taivano uostų blokada.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat įspėjo Vašingtoną dėl „intrigų“ Taivano klausimu. Jo teigimu, tokie veiksmai gali sukelti tiesioginę konfrontaciją.

Lietuvos dilema

Šiame kontekste Lietuva atsiduria sudėtingoje situacijoje. Pastaraisiais metais Vilnius demonstravo aiškų politinį palaikymą Taivanui, o tai išprovokavo įtampą su Pekinu.

Tačiau naujoji Lietuvos valdžia, panašu, bando žengti žingsnį atgal – kalbama apie santykių su Kinija stabilizavimą ir pragmatiškesnį dialogą. Kol kas tai labiau retoriniai signalai nei esminiai sprendimai, tačiau kryptis aiški.

Jeigu D. Trumpas nuspręstų didinti ginklų tiekimą Taivanui, o Pekinas atsakytų dar aktyvesnėmis karinėmis demonstracijomis, geopolitinė įtampa neišvengiamai augtų. Tokiu atveju spaudimas aiškiai apsibrėžti poziciją gali sugrįžti ir Lietuvai.

Ar bręsta naujas konfliktas?

Kol kas kalbama apie sprendimus, kurie dar nepriimti. Tačiau pati dinamika rodo, kad Taivano klausimas išlieka viena jautriausių pasaulio politikos temų.

Planuojamas D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas balandį gali tapti svarbiu momentu. Jeigu nepavyks rasti kompromiso dėl ginklų tiekimo ar saugumo garantijų, įtampa gali dar labiau išaugti.

Mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, tai reiškia sudėtingą balansavimą tarp vertybinės užsienio politikos ir ekonominių interesų. Klausimas, ar pavyks išvengti naujos eskalacijos, priklausys nuo sprendimų Vašingtone ir Pekine. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Taivano tema iš tarptautinės darbotvarkės niekur nesitraukia.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.