Paliaubos tik iliuzija? Kasparovas pasakė tai, ko niekas nenori girdėti

Paskelbė Lina Snarskienė , ELTA inf.
Paskelbta

Paliaubos tik iliuzija? Kasparovas pasakė tai, ko niekas nenori girdėti

Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi beveik ketverius metus ir vis dažniau kelia klausimą – ar jis apskritai gali baigtis artimiausiu metu. Diskusijose girdėti skirtingos prognozės, tačiau dalis analitikų ir opozicijos atstovų nusiteikę pesimistiškai.

Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė nesitikintis nei karo pabaigos, nei realių paliaubų šiais metais. Jo vertinimu, karas Vladimirui Putinui tapo ne laikina kampanija, o režimo egzistavimo sąlyga.

Tuo metu fronto statistika rodo milžiniškus nuostolius. Tačiau klausimas lieka atviras: ar šis karas iš tiesų naudingas Rusijai, ar vis dėlto ilgainiui tampa našta, galinčia pakirsti patį režimą?

Karas kaip režimo ramstis

Garis Kasparovas. ELTA / Josvydas Elinskas

G. Kasparovo teigimu, V. Putino sistema šiandien negali egzistuoti be karo. Jo aplinkoje ir Rusijos propagandoje nėra ženklų, rodančių tikrą norą sustabdyti kovos veiksmus. Priešingai, konfliktas nuolat pateikiamas kaip egzistencinė kova su Vakarais.

Pasak opozicionieriaus, net paliaubos Kremliui būtų problema. Sustabdžius aktyvius karo veiksmus, tektų spręsti, ką daryti su maždaug milijonu karių. Dalis jų, anot jo, grįžtų iš fronto traumuoti, priklausomi nuo narkotikų ar įpratę prie smurto, o tai galėtų lemti nusikalstamumo augimą pačioje Rusijoje.

Tokio masto demobilizacija reikštų ir didžiulį socialinį spaudimą – darbo rinkai, regionams, biudžetui. Todėl, G. Kasparovo vertinimu, karas gali būti tęsiamas tol, kol Rusija turės finansinių ir žmogiškųjų resursų.

Derybos ar politinis sandoris?

Pastaraisiais mėnesiais vyko JAV tarpininkaujami pokalbiai dėl galimos taikos. Vis dėlto G. Kasparovas skeptiškai vertina jų perspektyvą. Jo teigimu, tai nebuvo klasikinės taikos derybos, o labiau bandymas sudaryti politinį sandorį tarp atskirų lyderių.

Jeigu karas iš tiesų tapo režimo stabilumo dalimi, net ir formalios derybos gali būti naudojamos kaip taktinis manevras, o ne realus siekis sustabdyti konfliktą.

Milžiniški nuostoliai fronte

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų vasario 17 dienos Rusija neteko maždaug 1 255 340 karių. Vien per pastarąsias 24 valandas – dar 890 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti.

Per šį laikotarpį sunaikinta 11 678 Rusijos tankai, 24 045 šarvuotosios kovos mašinos, 37 323 artilerijos sistemos, 1 648 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 1 300 oro gynybos sistemų ir 4 288 kruizinės raketos. 

Taip pat prarasti 435 lėktuvai, 347 sraigtasparniai, 136 073 bepiločiai orlaiviai, 29 laivai, 2 povandeniniai laivai, 78 725 automobiliai ir degalų cisternos bei 4 071 specialiosios technikos vienetas. Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.

Tokie skaičiai rodo milžinišką materialinę ir žmogišką kainą. Net jei dalis duomenų gali būti vertinama atsargiai, akivaizdu, kad karo resursai senka.

Ar karas naudingas Rusijai?

Trumpuoju laikotarpiu karas leidžia Kremliui konsoliduoti valdžią. Kritika dažnai prilyginama „išdavystei“, opozicija marginalizuojama, o visuomenė mobilizuojama aplink saugumo naratyvą. Karinė ekonomika suteikia užsakymų pramonei, daliai regionų – darbo vietų.

Tačiau ilgalaikė perspektyva atrodo sudėtingesnė. Tarptautinės sankcijos riboja technologijų importą, finansinius srautus ir investicijas. Žmogiškieji nuostoliai reiškia prarastą darbo jėgą, demografinį spaudimą ir socialinę įtampą.

Be to, priklausomybė nuo karo kaip politinio instrumento reiškia, kad režimas tampa įkaitu pats sau. Sustabdyti konfliktą tampa rizikinga, nes kyla klausimas, kaip paaiškinti aukas ir rezultatus.

Ar karas baigsis?

G. Kasparovo vertinimu, be esminių išorinių ar vidinių pokyčių karo pabaiga mažai tikėtina. Ukraina, anot jo, vis dar turi galimybę pasiekti pergalę, tačiau tam reikalingi palankūs veiksniai, kurie priverstų Rusiją sustabdyti agresiją.

Kol kas karas išlieka centrine Kremliaus politikos ašimi. Ar jis taps režimo išlikimo garantu, ar ilgainiui jo silpnėjimo priežastimi, priklausys nuo daugelio veiksnių – ekonominių, karinių ir politinių.

Akivaizdu viena: konfliktas jau pakeitė regiono saugumo architektūrą ir Rusijos santykį su pasauliu. O klausimas, ar jis baigsis artimiausiu metu, kol kas lieka be aiškaus atsakymo.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas