Baltarusiją purto dar viena krizė: parduotuvių lentynose tuštuma, Lukašenka jau ieško kaltų

Tokį nurodymą jis jau perdavė šalies mokslininkams, nors ekspertai pastebi, kad tikroji problemų priežastis slypi ne gamtoje, o pačioje politikoje. Šiais metais Baltarusijos žemdirbiai susidūrė su neįprastai sunkiais iššūkiais. Pavasarį pasėlius žalojo šalnos, vasarą pasikartojo liūtys ir ankstyvos miglos.

Be to, bulves užpuolė bulvių maras vadinamas phytophthora liga. Visa tai lėmė mažesnius derlius ir rimtus praradimus. Lukašenka pabrėžė, kad mokslininkai privalo išvesti tokią bulvių rūšį, kuri būtų atspari ne tik šiai ligai, bet ir kitoms žemės ūkiui kenkiančioms problemoms.

Mokslinių tyrimų centras ir esamos veislės

Prezidentas priminė, kad prie Nacionalinės mokslų akademijos jau veikia Bulvių auginimo institutas, kuriame buvo sukurtos įvairios veislės, tarp jų „Skarb“, „Manifest“, „Lasunak“ ir „Briz“. Taip pat pastaruoju metu pasirodė ir naujesnių, egzotiškesnių variantų, tokių kaip „Safyras“, turintis violetinę minkštimą. 

Vis dėlto patys ūkininkai pastebi, kad vartotojai labiau vertina tradicines bulves, todėl masinei gamybai turėtų būti auginamos būtent tokios, kurios sulaukia didžiausios paklausos. Nurodymas kurti naują veislę buvo paskelbtas reaguojant į šių metų bulvių krizę, kuri sukėlė tuščias lentynas šalies parduotuvėse. Valdžia apkaltino parduotuvių savininkus sąmoningai slepiant bulves siekiant parodyti valdžią blogoje šviesoje. 

Todėl buvo įvestos finansinės sankcijos prekybos tinklams, kurie neužtikrina pakankamo kiekio daržovių iš valstybės rezervų. Baudos svyravo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Baltarusijos rublių. Be to, Lukašenka pasirašė vadinamąjį antideficitinį dekretą, leidžiantį prekybos tinklams imti lengvatines paskolas daržovių ir vaisių pirkimui, net ir dar nenuimtų derlių supirkimui.

Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad šios priemonės nėra ilgalaikis sprendimas. Pagrindinė problema yra valdžios nustatyta itin griežta kainų politika. Bulvėms buvo nustatyta tokia žema kaina, kad smulkiesiems ūkininkams, kurie iš tiesų yra pagrindiniai gamintojai šalyje, tai tiesiog neapsimokėjo jų auginti. Daugelis pasirinko parduoti derlių Rusijoje, kur galėjo gauti kur kas didesnes pajamas. Pasak ekonomistų, tokia politika tik dar labiau gilina krizę ir skatina prekių trūkumą vietinėje rinkoje.

Lukašenkos sprendimų pasekmės

Verslininkai pažymi, kad Lukašenkos veiksmai neturi realaus ekonominio pagrindo. Tai esą tik dar vienas bandymas finansiniais resursais palaikyti žemės ūkį, kuris jau yra sugėręs milijardus dolerių paramos. Tokia politika ilgainiui neskatina nei inovacijų, nei efektyvaus darbo, o tik didina priklausomybę nuo valstybės paramos.

Baltarusijos bulvių krizė atskleidžia ne tik gamtos iššūkius, bet ir gilias sistemines problemas, susijusias su valdžios sprendimais. Naujos „super bulvės“ idėja gali skambėti viliojančiai, tačiau ji mažai ką pakeis, jei nebus sprendžiamos pačios kainodaros ir ūkininkų motyvavimo problemos. Kol valdžia siekia sukurti naują veislę, ūkininkai ir toliau ieško būdų, kaip uždirbti daugiau už šalies ribų. Todėl pagrindinis klausimas lieka atviras ar tikrai „super bulvė“ gali išspręsti politinės kilmės krizę, ar tai tėra dar vienas simbolinis gestas, nukreiptas į žmonių dėmesį.