Bangos žudikės išties egzistuoja: mokslininkai patvirtino, kad sukrečiantys jūreivių pasakojimai buvo teisingi

Milžiniškas vandens masyvas sulenkė plienines konstrukcijas ir sugadino įrangą, o tai tapo pirmuoju moksliniu įrodymu, kad „žudikės bangos“ egzistuoja. Nuo to laiko mokslininkai stengėsi suprasti, kaip atsiranda tokie nepaprastai galingi vandens dariniai. 

Vieni manė, kad tai tik atsitiktinė anomalija, kiti siūlė sudėtingas teorijas, aiškinančias energijos kaupimąsi bangose. Tačiau neseniai atliktas išsamus tyrimas galutinai patvirtino, jog šios bangos yra natūralus ir visiškai paaiškinamas reiškinys.

Tyrėjų grupė, vadovaujama Džordžijos technologijų instituto profesoriaus Franceskas Fedelas, išanalizavo daugiau kaip aštuoniolikos metų stebėjimus Šiaurės jūroje, apimančius daugiau nei 27 000 užfiksuotų bangų. Ši duomenų gausa leido pagaliau suprasti, kas slypi už šimtmečius gyvavusių jūreivių pasakojimų.

Kaip formuojasi šios bangos?

Ilgą laiką pagrindinė teorija buvo vadinamoji modulacijos nestabilumo idėja. Ji teigė, kad nedideli pokyčiai bangų sekoje lemia energijos susitelkimą vienoje bangoje, kuri tampa daug aukštesnė už kitas. Šis paaiškinimas buvo tinkamas laboratorijos sąlygoms, kur bangos juda viena kryptimi. 

Tačiau atvirame vandenyne viskas daug sudėtingiau, nes energija sklinda įvairiomis kryptimis. Naujoji analizė parodė, kad milžiniškos bangos atsiranda dėl dviejų natūralių procesų. Pirmasis, tai bangų susitelkimas vienoje vietoje, kai jos juda skirtingais greičiais ir iš įvairių krypčių, o galiausiai susikerta. 

Tada jos susijungia ir sukuria daug aukštesnę bangą nei įprasta. Antrasis procesas, tai bangų formos pokyčiai, kai viršūnės tampa statesnės ir aukštesnės, o įdubos lygesnės. Dėl šios deformacijos banga gali dar labiau išaugti. Kai abu reiškiniai sutampa, vandens masė tampa nepaprastai galinga ir pavojinga.

Kodėl tai svarbu?

Šie rezultatai atskleidžia, kad „žudikės bangos“ nėra atsitiktinė anomalija, bet natūralus reiškinys, kurį įmanoma paaiškinti fizikos dėsniais. Tai reiškia, kad dabartiniai prognozavimo modeliai, kurie tokias bangas laiko visiškai neprognozuojamomis, turi būti atnaujinti. 

Jei suprasime jų atsiradimo sąlygas, bus galima daug geriau pasiruošti jūroje dirbantiems žmonėms ir užtikrinti, kad laivai ar naftos platformos būtų projektuojami taip, kad galėtų atlaikyti tokius iššūkius.

Legenda, virtusi tikrove

Tai, kas ilgą laiką atrodė kaip gąsdinantis jūrininkų mitas, pasirodė esą realybė. Milžiniškos bangos ne tik egzistuoja, bet ir paklūsta natūraliems gamtos dėsniams. Nors jos išlieka labai pavojingos, dabar žinome, kad jos nėra paslaptinga anomalija, o prognozuojamas reiškinys, kurį galime suprasti ir galbūt ateityje suvaldyti.

Šis atradimas primena, kad net ir seniausi pasakojimai kartais slepia tikrą patirtį. Jūreiviai šimtmečius pasakojo apie bangas, kurios pasirodo tarsi iš niekur, ir šiandien mokslas pagaliau paaiškino, kodėl taip nutinka. „Žudikės bangos“ tebėra grėsmė, tačiau dabar jos yra nebe paslaptinga legenda, o tikras, bet suprantamas gamtos reiškinys.