Kremlius peržengė visas raudonas linijas: Maskvos taktikos priartėjo prie NATO slenksčio, grėsminga situacija

Nors anksčiau ne kartą buvo užfiksuoti atvejai, kai Rusijos raketos ar dronai peržengdavo Ukrainos sieną ir pasiekdavo kaimynines teritorijas, dabartinė situacija vertinama kaip daug pavojingesnė. Šįkart kalbama ne tik apie pavienius objektus, bet apie koordinuotą veiksmą, galintį būti bandymu patikrinti NATO ryžtą.

Įvykius komentuoja ir užsienio ekspertai, kurie pabrėžia, kad situacija nebėra paprasta karinė provokacija. Tai gali būti signalas, kad Maskva sąmoningai bando testuoti, kiek toli gali nueiti, ir kaip stipriai reaguos Vakarai.

Dronų įsiveržimai į Lenkijos erdvę

Lenkijos kariuomenė jau daugelį mėnesių gyvena padidinto budrumo režimu. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios pilotai ne kartą buvo priversti kilti į orą, kad perimtų įtartinus objektus. Tačiau iki šiol nė karto neteko panaudoti ginklų. Naujausi įvykiai pakeitė šią situaciją, tai šįkart buvo ne tik aptikta, bet ir neutralizuota nuo kelių iki keliasdešimt Rusijos bepiločiai.

Vienas ryškiausių ženklų, kad grėsmė buvo itin rimta, yra tai, jog teko uždaryti net keturis Lenkijos oro uostus, tarp jų ir svarbiausią, tai Varšuvos „Šopeno“ oro uostą. Tokie veiksmai rodo, kad dronai įsiveržė pakankamai giliai į šalies teritoriją, sukeldami realų pavojų civilinei infrastruktūrai.

Lenkijos gyventojai iš labiausiai pažeidžiamų regionų gavo rekomendacijas likti namuose. Tai parodė, kad valdžia grėsmę vertino rimtai ir nenorėjo rizikuoti žmonių saugumu.

Ekspertų vertinimai ir tarptautinis kontekstas

BBC korespondentė Sarah Rainsford pabrėžė, jog tai pirmasis atvejis nuo 2022 metų, kai NATO narė tiesiogiai neutralizavo Rusijos objektus savo oro erdvėje. Tai yra reikšmingas lūžio taškas, parodantis, kad situacija pasiekė naują eskalacijos lygį.

Jungtinių Valstijų gynybos departamento buvęs pareigūnas Jimas Tovnsendas atvirai teigė, kad tokia Rusijos veikla yra sąmoningas bandymas patikrinti NATO reakciją. Pasak jo, vienas dronas galėtų būti laikomas klaida, bet vienu metu pasirodęs didelis kiekis objektų, tai jau suplanuotas veiksmas.

J. Tovnsendas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išbandoma ne tik NATO karinė galia, bet ir politinis ryžtas. Karinė reakcija buvo greita, tai radarai aptiko grėsmę, lėktuvai pakilo į orą, tačiau dabar svarbiausia, kokių politinių žingsnių imsis aljansas.

Testas NATO pasirengimui

Ekspertų nuomone, dabartinė situacija yra tarsi egzaminas, parodysiantis, ar NATO yra pasirengusi vieningai reaguoti į provokacijas. Jei aljanso atsakas bus nuoseklus ir ryžtingas, tai siųs aiškų signalą Maskvai, kad tokie bandymai nebus toleruojami. Jei reakcija bus švelni, Rusija gali tai interpretuoti kaip silpnumą ir tęsti provokacijas.

Šiame kontekste Lenkijos greita reakcija sulaukė tarptautinio pripažinimo. Tačiau kaip pabrėžia analitikai, vien tik karinės priemonės neužteks. Tolimesni NATO politiniai sprendimai taps lemiamu veiksniu, kuris nulems, ar šie incidentai liks vienkartiniai, ar virs pavojinga tendencija.

Galimos pasekmės ateičiai

Lenkijoje ir visame regione nerimą kelia tai, kad tokie incidentai gali kartotis vis dažniau. Jei Rusija nuspręstų tęsti šią strategiją, tai keltų grėsmę ne tik Lenkijai, bet ir kitoms rytinėms NATO narėms. Kiekvienas toks incidentas didina įtampos lygį ir didina riziką, kad gali įvykti rimtesnis konfliktas.

Todėl šiuo metu NATO stovi prieš rimtą išbandymą. Ar pavyks parodyti vienybę ir ryžtą, priklausys ne tik nuo karinių priemonių, bet ir nuo politinės valios. Viena aišku, tai Rusijos bepiločių aktyvumas virto daugiau nei atsitiktiniais pažeidimais, tai tapo strateginiu žaidimu, kurio tikslas patikrinti Vakarų reakciją.