Lenkijoje rasti aštuonių Rusijos dronų ir raketos dalys, kai kurie įskrido net 400 km į šalies gilumą

Incidentas, anot pareigūnų, ne tik pažeidė šalies saugumą, bet ir parodė, kaip toli šie objektai sugeba įskristi į NATO narės teritoriją.

Trečiadienio naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė net 19 dronų, apie tai neeiliniame parlamento posėdyje informavo šalies premjeras Donaldas Tuskas. Šis atvejis laikomas vienu rimčiausių oro erdvės pažeidimų Lenkijos istorijoje nuo karo Ukrainoje pradžios.

Naikintuvai buvo pakelti perimti įsibrovėlių

Premjeras Tuskas patvirtino, kad iš Baltarusijos į Lenkiją įskrido 19 bepiločių orlaivių. Iš jų, pasak jo, trys arba keturi buvo numušti Lenkijos F-16 naikintuvų bei Nyderlandų F-35, kurie tuo metu buvo dislokuoti regione vykdant NATO oro policijos misiją.

Lenkijos kariuomenės generalinio štabo atstovai surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad dronų liekanos buvo rastos keliose skirtingose vietose visoje šalyje, daugiausiai – rytinėje Liublino vaivadijoje. Vienas iš bepiločių nuskriejo net apie 400 kilometrų nuo rytinės sienos.

Raketos nuolaužos aptiktos toli nuo sienos

Ypatingą nerimą kelia tai, kad raketos dalys, kaip teigiama, „nežinomos kilmės“, buvo rastos apie 50 kilometrų nuo Baltarusijos sienos esančiame Vyhalewo kaime. Tai gali reikšti, kad pavojingi kariniai objektai galėjo skrieti gerokai toliau, nei buvo manyta iš pradžių, ir kelti grėsmę ne tik pasienio, bet ir šalies gilumos gyventojams.

Žala gyvenamajai infrastruktūrai

Policijos pareigūnai pranešė, kad Czosnowkos kaime, netoli Baltarusijos sienos, buvo rasta drono liekanų. Tuo tarpu netoliese esančiame Vyrykių miestelyje, esančiame prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, drono nuolaužos pataikė į gyvenamąjį namą ir automobilį, padarydamos apčiuopiamą žalą. Laimei, žmonės per incidentą nenukentėjo.

Žiniasklaida taip pat pranešė apie apgadintą droną, kurio liekanos buvo rastos netoli Zamoščiaus miesto pietryčių Lenkijoje. Įvykio vietose apsilankė ekspertai, kurie ėmėsi analizuoti objektų kilmę ir trajektorijas.

Nuolaužos rastos net netoli centrinės Lenkijos

Dronų ir raketos fragmentai buvo rasti net 300-400 kilometrų atstumu nuo rytinės sienos. Vienas iš objektų buvo aptiktas netoli centrinio Lodzės miesto, o dar vienas – Olesno miestelyje, kuris taip pat yra apie 400 kilometrų nuo sienos. Tai liudija, kad dalis dronų nesėkmingai buvo numušti arba tiesiog praskriejo labai toli, kol nukrito.

Šie atvejai parodė, jog Lenkijos oro erdvės apsaugos sistema susidūrė su itin sudėtinga užduotimi, o pažeidimai tapo plačiai išplitę, apimantys didelę šalies teritorijos dalį.

Masinė paieškos operacija

Lenkijos nacionalinės policijos vadovybė informavo, kad dronų ir raketų nuolaužų paieškai buvo pasitelkta apie 12 tūkstančių pareigūnų. Ši didžiulė operacija apėmė tiek pasienio, tiek centrinės Lenkijos regionus. Į paiešką taip pat buvo įtraukti sprogmenų neutralizavimo specialistai ir karinės žvalgybos tarnybos.

Pareigūnai vis dar aiškinasi, ar dronai ir raketa buvo nukreipti sąmoningai į Lenkijos teritoriją, ar jų trajektorijos buvo klaidingos. Kol kas oficialių išvadų dėl atakos pobūdžio ar jos šaltinio nėra, tačiau Lenkijos valdžia jau dabar šį incidentą vertina kaip grėsmingą signalą, reikalaujantį ryžtingų atsakomųjų veiksmų.

NATO šalių dėmesys nukreiptas į Lenkiją

Šis oro erdvės pažeidimas pritraukė didelį NATO šalių dėmesį. Tarptautiniai partneriai pareiškė solidarumą su Lenkija ir pažadėjo stiprinti rytinį Aljanso flangą. Kol kas NATO nekomentuoja, ar šis atvejis galėtų būti svarstomas pagal 4 ar net 5 straipsnį, tačiau analitikai neatmeta tokios galimybės, jei agresija kartotųsi.

Premjeras Tuskas parlamente pažymėjo, kad Lenkija neliks abejinga ir neatsakys tik simboliškai. Jis taip pat paragino Europos Sąjungą ir NATO stiprinti bendrą oro erdvės gynybą, ypač rytinėse bloko sienose.

Grėsmės augimo signalas

Šis incidentas išryškino vieną esminį dalyką – net sąlyginai toli nuo fronto esančios šalys, tokios kaip Lenkija, nėra apsaugotos nuo hibridinių grėsmių ir modernių karinių technologijų. Dronų technologijos vis dažniau pasitelkiamos kaip pigus, bet labai efektyvus ginklas pažeisti priešininko erdvę, skleisti baimę ir destabilizuoti situaciją.

Lenkijos gyventojai ir valdžia dabar stovi prieš svarbų iššūkį: kaip apsisaugoti nuo panašių ateities atakų ir užtikrinti, kad šalies oro erdvė būtų saugi tiek kariškai, tiek civiliai. Atsakymų dar trūksta, tačiau aišku viena – situacija įgauna vis didesnį geopolitinį svorį.