Barselonos verslai atsidūrė ant bedugnės krašto: plūsta turistų minios, bet verslai skaičiuoja nuostolius

Ypač tai juntama Barselonoje, kur kai kurių kavinių, restoranų ir parduotuvių apyvarta sumažėjo net 70 procentų. Paradoksalu, bet net ir esant tokiam turistų antplūdžiui, daugelis vietos verslų jaučia ne pakilimą, o nuosmukį. 

Tai aiškinama pasikeitusiais keliautojų įpročiais, tai vis daugiau žmonių renkasi taupesnes kelionių formas, vengia brangių pramogų ir riboja išlaidas maistui ar apsipirkimui.

Ši tendencija signalizuoja platesnę problemą, tai turizmo augimas ne visada reiškia didesnes pajamas. Dalis miestų, tokių kaip Barselona, šiandien susiduria su iššūkiu, kai gausūs keliautojų srautai nebūtinai užtikrina ekonominę naudą vietos gyventojams bei verslams.

Mažėjančios išlaidos kelionėse

Barselonoje pastebima, kad turistai dažniau renkasi biudžetines kelionių formas. Daugelis vengia pietauti brangiuose restoranuose, vietoje to renkasi paprastesnius patiekalus arba ruošia maistą patys. 

Jei ir lankosi maitinimo įstaigose, dažniausiai tai būna vakarienės, kai užsakomi keli bendri patiekalai, tačiau desertai, kava ar papildomi gėrimai dažnai išbraukiami iš sąrašo. Prekybininkai taip pat jaučia išlaidų mažėjimą. 

Keliautojai lygina kainas, o aukštesnės klasės prekių vis dažniau atsisakoma. Kai kurie prekybos rajonai fiksuoja iki pusės mažesnes pardavimų apimtis, palyginti su ankstesniais metais. Be to, dalis lankytojų vengia apsipirkti dėl pranešimų apie vagystes ir kišenvagius, kurie Barselonos centre pastaruoju metu tapo dažnesni.

Pasibaigęs „šampano efektas“

Po pandemijos Ispanijos turizmo sektorius buvo sulaukęs neįtikėtino suklestėjimo, kai keliautojai troško išleisti sukauptas santaupas. Šis reiškinys buvo vadinamas „šampano efektu“, tai staigus ir gausus vartojimo protrūkis, lydėjęs pirmąsias laisvės po karantino bangas. Šiandien tokio reiškinio nebematyti, žmonės labiau taupo, juos veikia infliacija, didėjančios kainos ir ekonominio nestabilumo nuotaikos Europoje.

Vietos gyventojų pasipriešinimas turizmui

Dar vienas iššūkis yra santykis tarp turistų ir vietos bendruomenės. Pernai Ispanijoje kilo masiniai protestai prieš besaikį turizmo augimą. Barselonos, Granados, San Sebastiano ir Maljorkos gyventojai išėjo į gatves reikalaudami riboti naujų viešbučių statybas bei sugriežtinti nuomos taisykles. 

Protestuotojai tvirtino, kad turizmo bumas smarkiai kelia kainas, mažina gyvenimo kokybę ir verčia vietinius gyventojus trauktis iš savo rajonų. 2024 metais Ispaniją aplankė rekordinis turistų skaičius, tai net 94 mln. žmonių, iš jų apie 2,5 mln. iš Lenkijos. 

Vien Barselona, turinti vos 1,6 mln. gyventojų, priėmė net 26 mln. keliautojų. Tačiau milžiniški srautai nebūtinai reiškia ekonominį klestėjimą, nes turistai leidžia mažiau pinigų, o vietos bendruomenės vis garsiau reiškia nepasitenkinimą.

Virsmo išgyvenimas

Barselonos ir kitų Ispanijos miestų pavyzdys rodo, kad turizmas šiandien išgyvena virsmą. Keliautojai nebesiorientuoja į prabangą, renkasi paprastesnes pramogas, o vietos verslai susiduria su nuosmukiu, nepaisant rekordinio lankytojų skaičiaus. Tuo pačiu vis stiprėja vietinių gyventojų balsas, reikalaujantis riboti turizmą, kuris kelia kainas ir blogina gyvenimo sąlygas.

Ispanijai tenka spręsti sudėtingą uždavinį, tai kaip išlaikyti šalies patrauklumą keliautojams, bet kartu užtikrinti, kad turizmo augimas neapsunkintų vietos gyventojų ir iš tiesų neštų naudą ekonomikai.