Rusijos ekonomika artėja prie katastrofinės ribos, be palūkanų mažinimo šalies laukia visiška stagnacija

Pasak jo, centrinio banko nustatyta 18 proc. palūkanų norma per aukšta, kad ekonomika galėtų atsigauti. Siekiant išvengti sąstingio, ji turėtų būti sumažinta bent iki 12 proc.

Ši situacija rodo, kad karo ekonomikos modelis, kuris iki šiol leido palaikyti augimą, ima braškėti. Didžiulės karinės išlaidos paspartino infliaciją ir paskatino itin griežtą pinigų politiką, kuri stabdo visą ūkio plėtrą.

Palūkanų normų našta

Per pastaruosius metus Rusijos centrinis bankas drastiškai keitė pinigų politiką. 2024 metų spalį bazinė norma buvo pakelta iki 21 proc., tai aukščiausias lygis nuo Vladimiro Putino valdymo pradžios. Tokiu būdu bandyta suvaldyti sparčiai augančias kainas, kurias skatino karo pramonės finansavimas ir padidėjusi vartojimo paklausa.

2025 metų liepą palūkanos sumažintos iki 18 proc., tačiau, anot G. Grefo, tokios korekcijos nepakanka. Net jei norma nukristų iki 14 proc., ekonomikos atsigavimo tai neužtikrintų. Jo teigimu, reikalingas bent 12 proc. lygis, kad paskolos taptų prieinamesnės ir verslas vėl imtųsi investicijų.

Buvęs ekonomikos plėtros ministras įspėja, kad „kontroliuojamas ekonomikos atšaldymas“ gali peraugti į tikrą stagnaciją. Tokiu atveju vėliau atgaivinti augimą būtų daug sunkiau.

Stagnacijos ženklai

Pagal „Sberbank“ analitikų turimus duomenis, kurie pasiekia greičiau nei oficialios statistikos rodikliai, Rusijos ekonomikos augimas vasarą faktiškai sustojo. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais BVP prieaugis buvo artimas nuliui.

Oficialiai prognozuojama, kad 2025 metais Rusijos ekonomikos augimas sieks vos 1,5 proc., nors dar neseniai kalbėta apie 2,5 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas pripažino, kad pagrindinė lėtėjimo priežastis, tai aukštos palūkanų normos, kurios smarkiai apribojo kreditavimą.

Dėl brangių paskolų įmonės vengia skolintis plėtrai, o gyventojai vartojimui. Tai reiškia, kad ekonomika netenka vieno iš pagrindinių augimo variklių.

Karo ekonomikos ribos

Pastaruosius dvejus metus Rusija demonstravo augimą, viršijusį 4 proc. BVP, nepaisant sankcijų. Tai buvo įmanoma dėl milžiniškų karinių užsakymų, kurie palaikė gamybos sektorių. Tačiau tokia plėtra yra ribota ir negali tęstis neribotai.

Kariniai užsakymai didina infliaciją ir verčia valdžią dar labiau griežtinti pinigų politiką. Tai sukuria užburtą ratą, tai kuo daugiau lėšų nukreipiama į gynybą, tuo labiau nukenčia civilinė ekonomika.

G. Grefas perspėja, kad šis modelis artėja prie kritinės ribos. Norint išvengti recesijos, būtina subalansuoti valstybės išlaidas ir suteikti verslui daugiau erdvės plėtrai.

Ateities perspektyvos

Artimiausiais mėnesiais sprendimus turės priimti centrinis bankas. Jei jis ryšis smarkiau sumažinti bazinę normą, Rusijos ekonomika galėtų išvengti recesijos ir pereiti prie lėto augimo. Jei ne, tai šalies laukia stagnacija, kurios įveikti vėliau bus daug sunkiau.

Klausimas, ar politinė vadovybė pasirengusi tokiai korekcijai, lieka atviras. Vyriausybė toliau remiasi karo pramonės plėtra, tačiau šis kelias neišvengiamai veda į ekonominį nuosmukį.