Milžiniškas gaisras Luhanske: strateginė naftos bazė virto liepsnų pragaru, kuro krizė artėja prie katastrofos

Incidentas sulaukė plataus rezonanso – liepsnos buvo matomos net už kelių kilometrų, o dūmų stulpas pakilo aukštai virš miesto pastatų. Socialiniuose tinkluose ir vietos Telegram kanaluose pasirodė daugybė vaizdo įrašų bei liudininkų pasakojimų. Nors oficialios Rusijos pajėgos skuba menkinti padarytą žalą, vizualiniai įrodymai rodo visai ką kita.

Tiksli gaisro priežastis dar nėra patvirtinta, tačiau vietos gyventojai teigia prieš sprogimą girdėję stiprų garsą. Gynybos analitikai neatmeta galimybės, kad objektas galėjo būti atakuotas bepiločiais orlaiviais ar sparnuotosiomis raketomis.

Ugnies židinys – svarbus logistikos taškas

Naftos bazė Rudnevo gatvėje nebuvo atsitiktinis taikinys. Ją dar rugpjūčio devynioliktąją savo žvalgybos tinklu stebėjo „Atėš“ pasipriešinimo judėjimas. Jų pateiktais duomenimis, šis objektas buvo vienas pagrindinių kuro paskirstymo centrų, aprūpinančių Rusijos 41 ir 20 gvardijos sausumos armijas, veikusias Kupiansko, Iziumo ir Kramatorsko kryptimis.

Pasak vietos šaltinių, okupacinės pajėgos teigia, kad kuro rezervuarai tuo metu buvo beveik tušti. Visgi milžiniškos liepsnos ir tankūs dūmai leidžia suabejoti šiuo pareiškimu. Gaisras truko ne vieną valandą, o jo padariniai galėjo turėti rimtą įtaką logistiniam tinklui.

Panašių smūgių buvo ir anksčiau

Tai ne pirmas kartas, kai ši konkreti bazė tampa taikiniu. Vienas iš ankstesnių atakų įvyko 2024 metų gegužės aštuntąją. Tuomet prieš ją buvo panaudotos balistinės raketos ATACMS. Po šio smūgio dalis kuro infrastruktūros buvo priverstinai sustabdyta, o tiekimas tapo ribotas.

Naujausias gaisras tik dar kartą parodo, kaip kryptingai atakuojama Rusijos kuro tiekimo grandinė. Ukrainos gynybos pajėgos akcentuoja strateginę šių smūgių reikšmę – ne tik kaip kovą su priešo logistika, bet ir kaip priemonę riboti karinį potencialą fronto linijoje.

Smūgių padariniai juntami vis plačiau

Reguliarūs smūgiai į naftos bazes pradeda daryti įtaką visai Rusijos kuro tiekimo sistemai. Daugelyje regionų pastebimi rimti benzino tiekimo trikdžiai, o kainos, ypač mažesniuose miestuose, šoktelėjo itin ženkliai. Laikinai okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą, degalų praktiškai neliko – kolonėlės tuščios, o pasitaikius progai gyventojai stovi eilėse po kelias valandas.

Krymas šiuo metu išgyvena didžiausią degalų krizę nuo karo pradžios. Kuro trūkumas verčia gyventojus ieškoti alternatyvų arba visiškai atsisakyti transporto priemonių. Visiškai išnykę AI-92 ir AI-95 degalų ženklai kai kuriose degalinėse liudija apie gilėjančią krizę.

Degalų stygius – ne tik Kryme

Degalų trūkumas plinta ir giliau į Rusijos teritoriją. Transbaikalėje stulpeliai su degalų kainomis dingo nuo ekranų, o benzinas parduodamas tik įmonėms pagal sutartis. Vladivostoke trūksta dviejų pagrindinių rūšių – AI-92 ir AI-95. Kainų kontrolė išlieka formali, bet realybėje kuro įsigyti tampa vis sunkiau.

Visa ši situacija rodo, kad degalų sandėlių atakos Ukrainoje turi ilgalaikį poveikį – ne tik karinei Rusijos logistikai, bet ir vidaus rinkos stabilumui. Dėl vis dažnesnių smūgių kyla klausimas, kiek dar infrastruktūros gali atlaikyti esamą krūvį.

Galimas poveikis karo eigai

Nors kuro trūkumas nėra vienintelis Rusijos logistikos iššūkis, jo reikšmė vis didėja. Sumažėjus tiekimo galimybėms, tampa sudėtingiau perdislokuoti kariuomenę, atlikti operacijas su sunkiaisiais ginklais bei palaikyti fronto linijų stabilumą.

Gaisras Luhanske – tik dar viena iš daugybės grandžių, kurias Ukrainos gynybos pajėgos siekia išvesti iš rikiuotės. Kiekvienas toks smūgis silpnina okupacinės kariuomenės veikimą ir tuo pačiu suteikia daugiau erdvės Ukrainos kontrpuolimams.