Rusija išsiuntė Estijos diplomatą namo, šalių santykiai artėja prie labai pavojingo krizės taško

Rusija teigia, kad Estijos sprendimas buvo politiškai motyvuotas ir turėjo tikslą paralyžiuoti jos diplomatinės atstovybės veiklą. Tuo tarpu Estija kaltina Maskvos atstovą veikimu prieš šalies konstitucinę santvarką bei bandymais pažeisti sankcijas, įvestas Rusijai po karo Ukrainoje.

Šis atvejis yra dar vienas įrodymas, kad diplomatinės dvikovos tarp Rusijos ir Baltijos šalių toliau aštrėja, o tarpusavio santykiai grimzta į vis gilesnę krizę.

Estijos ambasados vadovas turi palikti Rusiją

Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Marekas Uhtegis, laikinai ėjęs Estijos ambasadoriaus pareigas Maskvoje, buvo iškviestas į ministeriją ir gavo oficialią notą. Joje nurodoma, jog jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir privalės išvykti iš Rusijos teritorijos.

Maskvos pareiškime pabrėžiama, kad tokia reakcija yra atsakas į Estijos veiksmus rugpjūčio 13 dieną, kai rusų diplomatas Taline buvo pripažintas persona „non grata“. Pasak rusų, Estijos sprendimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

Estijos kaltinimai rusų diplomatui

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna paskelbė, kad rusų diplomatas aktyviai dalyvavo veiklose, kuriomis siekta pakenkti Estijos konstitucinei santvarkai ir teisės sistemai. Be to, jis buvo įsitraukęs į visuomenės skaldymo iniciatyvas.

Estijos valdžios teigimu, Maskvos atstovas veikė ir prieš Europos Sąjungos nustatytas sankcijas Rusijai. Nors konkrečios detalės apie pažeidimus nepateikiamos, Talinas aiškiai nurodė, kad Rusijos ambasados kišimasis į šalies vidaus reikalus turi baigtis.

Abipusis atsakas

Rusijos pusė laikosi principo, kad į tokias priemones būtina atsakyti simetriškai. Todėl Estijos ambasados darbuotojo išsiuntimas laikomas „veidrodiniu“ sprendimu. Maskvos teigimu, Estijos veiksmai buvo nukreipti prieš normalų diplomatinės atstovybės funkcionavimą.

Tai nėra pirmas kartas, kai Rusija ir Baltijos šalys apsikeičia tokiais sprendimais. Nuo karo Ukrainoje pradžios diplomatiniai ryšiai tarp Maskvos ir Talino tapo ypač įtempti, o abiejų pusių ambasados ne kartą neteko dalies darbuotojų.

Platesnis kontekstas

Šis incidentas įsilieja į platesnį geopolitinį foną. Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, nuosekliai palaiko Ukrainą ir griežtai kritikuoja Rusijos veiksmus. Todėl Maskvos diplomatinės atstovybės regione dažnai atsiduria po padidinamuoju stiklu.

Abiejų šalių santykiai jau seniai nėra normalūs, o dabartiniai įvykiai tik dar labiau gilina priešiškumą. Analitikų vertinimu, tokios priemonės mažai ką keičia praktiniame lygmenyje, tačiau siunčia aiškų politinį signalą tiek vidaus auditorijai, tiek tarptautinei bendruomenei.

Santykių nutraukimas

M. Uhtegio išsiuntimas iš Rusijos yra dar vienas simbolinis smūgis dvišaliams santykiams. Estija kaltina Maskvą kišimusi į jos vidaus reikalus, o Rusija ginasi kalbėdama apie politinę provokaciją.

Atsižvelgiant į esamą padėtį, sunku tikėtis, kad artimiausiu metu santykiai tarp Rusijos ir Estijos pagerės. Greičiau priešingai, tai galima numatyti dar daugiau abipusių priemonių ir diplomatinės įtampos, kuri tik dar labiau didins geopolitinę įtampą Baltijos regione.