Belgijos miestas tai pavertė pajamų šaltiniu: pirmas toks mokestis Europoje, ar reikia jo ir Lietuvoje?

Kaip skelbia vietos portalas „rtbf.be“, mokestis sieks 519 eurų per metus už vieną kasą, tai yra maždaug 2,1 tūkst. eurų už ketverius metus. Pirmasis tokio tipo sprendimas Belgijoje kelia daug diskusijų, tai vieni jį vadina būtinu socialiniu žingsniu, kiti neprotingu bandymu stabdyti modernizaciją.

Finansų reikalus mieste kuruojanti tarybos narė Carine Clotuche paaiškino, kad naujasis mokestis kasmet papildys miesto biudžetą maždaug 77 tūkst. eurų. Pinigai bus skirti mažų verslų paramai ir socialinės apsaugos stiprinimui.

„Kai atsiranda savitarnos kasos, jos pakeičia žmones. O mes norime, kad žmonės liktų savo darbo vietose,“ sakė C. Clotuche interviu vietos žiniasklaidai. Pasak jos, surinktos lėšos padės smulkioms įmonėms, kurios neturi galimybių investuoti į brangias technologijas.

Kritikai,  tai „bausmė“ verslui, o ne pagalba

Sprendimas sukėlė audringą reakciją tarp prekybos organizacijų. Belgijos prekybos ir paslaugų federacija „Comeos“ naują mokestį pavadino „baudžiančiu ir priešingu sveikam protui“. Organizacija teigia, kad savitarnos kasos ne naikina, o keičia darbo pobūdį, tai leidžia darbuotojams daugiau dėmesio skirti klientams ir parduotuvių valdymui, o ne vien atsiskaitymams.

Federacijos atstovai pabrėžia, kad toks mokestis gali sumažinti investicijas į inovacijas ir padaryti Liege miestą mažiau patrauklų prekybos tinklams. Jie taip pat primena, kad technologijos ir žmonės gali veikti kartu, o ne konkuruoti.

Pirmas bandymas žlugo, tai dabar miestas tiki pergale

Įdomu tai, kad tai ne pirmas bandymas Belgijoje įvesti tokį mokestį. 2022 metais panašų planą bandė įgyvendinti Molenbeek-Saint-Jean miestas, tačiau sprendimas buvo panaikintas po Briuselio regiono valdžios įsikišimo. Tąkart valdžia teigė, jog toks mokestis gali prieštarauti laisvos prekybos principams.

Šįkart, pasak Liege atstovų, situacija kitokia, nes miestas jau gavo Valonijos regiono pritarimą, todėl teisinių kliūčių neturėtų kilti. Vietos valdžia tikisi, kad šis sprendimas taps pavyzdžiu kitiems miestams, norintiems derinti modernizaciją su socialiniu teisingumu.

Technologijos prieš žmogų ar kartu su juo?

Diskusijos dėl savitarnos kasų vyksta visoje Europoje. Vieni mato jose patogumą ir efektyvumą, kiti grėsmę darbo vietoms. Liege pasirinkimas rodo, kad Belgija linksta prie socialinio modelio, kuriame žmogus laikomas svarbesniu už automatizaciją.

Ar toks požiūris išsilaikys, parodys laikas. Kol kas Liege tapo pirmuoju dideliu Europos miestu, kuris pasakė technologijoms „ne“, bent jau tol, kol jos neužtikrins teisingos pusiausvyros tarp pažangos ir žmonių gerovės.