Didžiausia tūkstantmečio klaida: šią katastrofą sukėlė ne objektyvas iš kosmoso, realybė nustebino visus

Daugelis mokslininkų tvirtino, jog į planetą galėjo trinktelėti kometa ar asteroidas, o įrodymu laikyta platinos koncentracija Grenlandijos lede. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši paslaptis turi žemišką kilmę. Atsakymas slypi po Islandijos ugnikalnių dūmais.

Profesoriaus Jameso Baldinio vadovaujamas tyrėjų komandos darbas atskleidė, kad platinos pėdsakai galėjo atsirasti ne dėl meteoro smūgio, o dėl galingos vulkaninės veiklos. Ši išvada keičia mūsų supratimą apie klimato pokyčius ir Žemės trapumą.

Paslaptingas šalčio šuolis

Maždaug prieš 12 870 metų Žemė iš lėto traukėsi iš ledynmečio, tačiau netikėtai temperatūra krito. Grenlandijoje ji sumažėjo net penkiolika laipsnių, o Europą vėl užklojo tundros. Šis šaltasis epizodas truko daugiau nei tūkstantį metų.

Iki šiol dauguma ekspertų kaltino vandenyno cirkuliacijos pokyčius arba dangaus kūno smūgį. Pastaroji teorija atrodė patraukli dėl platinos pertekliaus lede, kuris dažniausiai siejamas su meteoritais. Tačiau naujausi tyrimai paneigė šį scenarijų.

Nesėkmingas vokiečių vulkano pėdsakas

Norėdami patikrinti alternatyvias versijas, mokslininkai ištyrė Vokietijos Laacher See vulkano pelenus, datuojamus tuo pačiu laikotarpiu. Analizės parodė, kad juose platinos beveik nėra, todėl ši teorija žlugo. Įtarimai pasisuko šiaurės kryptimi.

Kruopštus chronologinis palyginimas atskleidė dar daugiau neatitikimų. Platina Grenlandijos lede pasirodė praėjus keliems dešimtmečiams po klimato atšalimo pradžios, todėl ji negalėjo būti šios katastrofos priežastis.

Vulkaninis parašas iš Islandijos

Lygindami cheminius pėdsakus, tyrėjai aptiko panašumų tarp ledo ir povandeninių vulkanų dujų. Kai tokie išsiveržimai vyksta vandenyno dugne, dujose gali susikaupti sunkieji metalai, tarp jų ir platina. Vėjai šiuos garus galėjo nunešti virš Grenlandijos.

Islandijos vulkanai tuo metu buvo itin aktyvūs. Lydantis ledynams, sumažėjęs slėgis sukėlė virtinę išsiveržimų, kurie truko daugelį metų. Tokie procesai galėjo išmesti į atmosferą milžiniškus kiekius sieros ir metalų dalelių.

Ugnikalnių įtaka klimatui

Panašūs reiškiniai fiksuoti ir vėlesniais laikais. Katla vulkano išsiveržimas VIII amžiuje padidino metalų koncentraciją lede, o Eldgja vulkano išsiveržimas X amžiuje sukėlė ilgalaikį cheminį pokytį atmosferoje. Tai rodo, kad Islandijos vulkanai nuolat daro globalų poveikį.

Baldinis teigia, jog klimato sistema tuo metu buvo nestabili, todėl net vienas stiprus išsiveržimas galėjo pakeisti Žemės pusiausvyrą. Sieros dalelės stratosferoje atspindėjo saulės šviesą ir sukėlė ilgalaikį atšalimą, kuris pakeitė istorijos eigą.

Pamoka ateičiai

Šis atradimas leidžia geriau suprasti, kaip mūsų planeta reaguoja į didelius sukrėtimus. Nors šiandien tokios katastrofos atrodo tolimos, jos gali pasikartoti bet kada. Vulkaninė veikla tebėra viena iš didžiausių gamtos jėgų.

Suprasdami praeities įvykius, galime geriau pasiruošti ateičiai. Kartais ne dangaus kūnai, o pati Žemė primena, kokia trapi yra mūsų egzistencija. Islandijos ugnikalnių išsiveržimas prieš tūkstančius metų parodė, kaip viena galinga jėga gali pakeisti viso pasaulio klimatą.