Duomenų nutekėjimas virto politine bomba: Orbanas kaltina Ukrainą, bet opozicija sako kitaip

Partijos lyderis Peteris Magyaras tiesiai apkaltino šalies premjerą Viktorą Orbaną ir jo išsigandusią vyriausybę kibernetine ataka, kuri esą buvo tyčinė ir politiškai motyvuota. 

Nutekėjus duomenims, internete trumpam pasirodė apie 200 tūkst. „Tisza“ mobiliosios programėlės naudotojų asmeniniai duomenys – gyvenamosios vietos adresai, telefono numeriai ir el. pašto adresai. Pirmieji apie tai paskelbė vyriausybei palankūs žiniasklaidos kanalai, kas, pasak opozicijos, rodo galimą koordinuotą operaciją.

Tai ne klaida – tai sąmoninga ataka

„Turimi duomenys leidžia manyti, kad tai ne duomenų nutekėjimas, o sąmoninga ataka“, – viešai pareiškė P. Magyaras. Jo teigimu, jų saugumo specialistai pastaraisiais mėnesiais nuolat fiksavo kibernetines atakas iš tarptautinių tinklų, kurių interesas – išlaikyti Orbaną valdžioje.

Jis pabrėžė, kad daugumą bandymų įsilaužti pavyko atremti, tačiau ši paskutinė ataka buvo viena pavojingiausių.

Orbano versija: kalti ukrainiečiai

Premjeras Viktoras Orbanas savo ruožtu visą kaltę permetė Ukrainai. Pasak jo, duomenų apdorojimu galimai užsiėmė Ukrainos piliečiai, o nutekėjimas kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Sušaukiau saugumo klausimais atsakingus vyriausybės pareigūnus. Nustatėme, kad duomenų apdorojime dalyvavo ukrainiečiai. Ši situacija pavojinga, nes asmeniniai vengrų duomenys galėjo patekti į netinkamas rankas“, – sakė Orbanas.

Vyriausybė jau anksčiau kaltino „Tisza“ partiją, esą jų programėlę kūrė ukrainiečių programuotojai, ir tai kelia riziką Vengrijos piliečių duomenų saugumui.

„Tisza“: tai bandymas įbauginti rinkėjus

P. Magyaras tokias kalbas vadina manipuliacija ir nukreipimu nuo esmės. Jis tikina, kad tikrasis šios atakos tikslas buvo įbauginti partijos rėmėjus bei sutrikdyti vidinius rinkimus, kurie turėjo vykti per minėtą programėlę. 

Kadangi sistema tapo nepatikima, „Tisza“ planuoja balsavimą perkelti į kitą platformą vėliau šį mėnesį. „Tai buvo tiesioginis bandymas išmušti mus iš vėžių ir sutrukdyti demokratiniams procesams“, – kalbėjo Magyaras.

Rusijos šešėlis ir informaciniai karai

Viktoras Orbanas jau seniai kritikuojamas dėl artimų ryšių su Maskva. Kartu su Slovakijos premjeru Robertu Fico, jis laikomas prorusiškiausiu Europos Sąjungos lyderiu. Abi šalys priešinasi ES sankcijoms Rusijai, kurios buvo įvestos siekiant susilpninti Kremliaus karinę galią po invazijos į Ukrainą.

Europos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Rusija stengiasi paveikti rinkimus visame regione naudodama dezinformaciją, kibernetines atakas ir kitas informacinio karo priemones.

Kibernetinių atakų precedentas Vengrijoje

Tai ne pirmas kartas, kai Vengrijos politinė scena kenčia nuo įtartinų kibernetinių veiksmų. 2021 metais pirmieji opozicijos pirminiai rinkimai buvo sustabdyti dar pirmąją dieną dėl masinės kibernetinės atakos. Organizatoriai tada skelbė, kad ataka tikriausiai atėjo iš užsienio.

Šiuo metu P. Magyaro vadovaujama „Tisza“ partija tapo rimčiausiu iššūkiu nacionalistinei „Fidesz“ partijai per pastaruosius penkiolika metų. Apklausos rodo, kad „Tisza“ lenkia Orbaną palaikančią partiją ir gali nulemti parlamento rinkimų, vyksiančių 2026 metų balandį, rezultatus.

Būtent tai, anot opozicijos, ir paaiškina vis stiprėjantį spaudimą, manipuliacijas, propagandą bei netgi kibernetines atakas. „Tisza“ partijos lyderis neketina trauktis – priešingai, tokie išpuoliai, pasak jo, tik patvirtina, jog permainos Vengrijoje yra būtinos ir artėja.